Lietuvos vaikai yra tarp mažiausiai nutukusių ES, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ikimokyklinėse ir vaikų globos įstaigose įvesta viena pažangiausių sveikos mitybos sistemų, šalyje įdiegta grafinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema. Šie ir kiti Lietuvos pasiekimai buvo pabrėžti Graikijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai aukšto lygio konferencijoje „Mityba ir fizinis aktyvumas nuo vaikystės iki senatvės: iššūkiai ir galimybės“.
Pristatyta sveikatos situacija įvairiose šalyse
Per konferenciją ES valstybių narių atstovai svarstė situaciją, susijusią su vis didėjančiu nesubalansuotos mitybos, nutukimo ir kitų su mityba susijusių ligų paplitimu, fizinio aktyvumo stoka, ir ieškojo būdų, kaip gerinti padėtį. Konferencijos dalyviams buvo pristatyti PSO Europos regioninio biuro sudaryti šalių profiliai, atspindintys sveikatos situaciją įvairiose šalyse, susijusią su mityba ir fiziniu aktyvumu.
Atlikta analizė rodo nerimą keliančią antsvorio didėjimo tendenciją tarp vaikų. Specialistai šią situaciją sieja su pigių, prieinamų maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų, druskos ir cukraus, daugėjimu.
Tarp 11-mečių berniukų ir mergaičių antsvorio paplitimas yra didžiausias Graikijoje (33 proc.), Portugalijoje (32 proc.), Airijoje (30 proc.) ir Ispanijoje (30 proc.), o mažiausias – Nyderlanduose (13 proc.) ir Šveicarijoje (11 proc.).
Fizinio aktyvumo stoka taip pat yra antsvorio plitimo priežastis 23-se šalyse iš 36, daugiau nei 30 proc. 15 metų amžiaus berniukų ir mergaičių fizinis aktyvumas nepakankamas. Tarp suaugusių moterų nepakankamas fizinis aktyvumas svyruoja nuo 16 proc. Graikijoje ir 17 proc. Estijoje iki 71 proc. Maltoje ar 76 proc. Serbijoje.
Kokių priemonių imasi ES šalys?
Kai kurios šalys sugebėjo suvaldyti antsvorio augimo epidemiją: Prancūzija ir kai kurios Skandinavijos šalys sugeba ją bent išlaikyti stabilią. Šios šalys įgyvendina principą „Sveikata visose politikose“, skatina daržovių ir vaisių vartojimą mokyklose, reguliuoja maisto produktų mokesčius, vykdo griežtesnę reklamos kontrolę, skatina fizinį aktyvumą, ypač tarp vaikų, diegia supaprastinto grafinio maisto produktų mitybinio ženklinimo sistemas, reikalauja, kad maisto pramonė taip pat prisiimtų atsakomybę už veiksmus, nepalankius gyventojų sveikatai. Šalių vietos valdžia remia sveikatai palankaus maisto gamybą, koreguoja miestų planavimą ir infrastruktūrą, skatindama sveiką gyvenimo būdą, informuoja gyventojus apie mitybos ir fizinio aktyvumo reikšmę sveikatai.
Lietuvos pasiekimai mitybos ir fizinio aktyvumo srityse
Atėnuose (Graikijoje) surengtoje konferencijoje dalyvavo Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos delegacija, vadovaujama ministro V. P. Andriukaičio. Pristatydamas Lietuvos situaciją ir pasiekimus mitybos ir fizinio aktyvumo srityse, ministras pabrėžė ne tik pažangią sveikos mitybos sistemą mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose, bet ir visų piliečių švietimo svarbą.
„Kaip vieną efektyviausių švietimo būdų pristatėme savivaldybių visuomenės sveikatos biurų tinklą, kuris moko, organizuoja sveikatingumo renginius ir priemones, padeda gyventi sveikiau, – sakė ministras. – Svarbu sveikos gyvensenos įgūdžius ugdyti nuo vaikystės, bet sveiką, aktyvų gyvenimo būdą rinktis niekada nėra vėlu, todėl visuomenės sveikatos biuruose patarimų, pamokų gali rasti visų amžiaus grupių žmonės.
Pasak ministro V. P. Andriukaičio, Lietuvoje vaikų sveikatai gerinti, ES šalyse plintančios nutukimo epidemijos prevencijai skiriama ypač daug dėmesio. Tuo tikslu šalies bendrojo lavinimo mokyklose, ikimokyklinėse ir vaikų globos įstaigose įvesta sveikos mitybos sistema, vaikų patiekaluose ribojamas riebalų, cukraus ir druskos kiekis, draudžiami sveikatai nepalankūs maisto produktai ir gėrimai, pradinių klasių mokiniai gauna nemokamų vaisių, daržovių ir pieno produktų. Dėl šių sprendimų mūsų šalies vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas gerokai mažesnis nei kaimyninės Latvijos, Lenkijos, Estijos ir daugelio kitų ES valstybių.
Kas numatoma toliau?
„Vis dėlto negalime sustoti, – pabrėžia sveikatos apsaugos ministras, – todėl svarstome galimybę dar šiais metais įvesti dar didesnius privalomus maisto kokybės reikalavimus vaikų ugdymo įstaigoms, pagal kuriuos nebūtų galima patiekalų vaikams gaminti iš prastesnės, nei nustatyta, rūšies žaliavų. Taip pat kartu su Švietimo ir mokslo ministerija svarstysime galimybę įdiegti privalomas kasdienes mankštas.“
PSO tyrimo duomenys
SAM informacija