Jei iki šiol manėte, kad išardyti mobilųjį telefoną yra juoko darbas, jums paprieštarautų tai padaryti pabandę Alytaus Putinų gimnazijos moksleiviai. Elektronikos atliekų surinkimą organizuojanti Elektronikos platintojų asociacija ir jos partnerė įmonė „Kuusakoski“ pirmą kartą vaikams surengė netradicinį susitikimą – jo metu moksleiviai ne tik įgijo naudingų žinių apie kasdien mus supančių elektroninių prietaisų rūšiavimą, poveikį aplinkai, bet ir praktiškai susipažino su įvairių įrenginių sandara ir tinkamu utilizavimu.
Mokiniai ardė telefonus ir kompiuterius
Renginys prasidėjo netradicine ir naudinga UAB „Kuusakoski“ atliekų tvarkymo padalinio vadovo Sauliaus Norkaičio paskaita apie tai, kas laikoma elektroniniais prietaisais, kokia jų reikšmė mūsų gyvenime ir kaip tinkamai juos apdoroti nepakenkiant aplinkai, kai šie nebeatlieka savo funkcijų ir tampa atliekomis.
„Mums patogu išmesti elektronikos prietaisus tiesiog į konteinerį, tačiau nedaugelis žino, į kiek daug dalių galima suskirstyti elektronikos prietaisus ruošiant juos perdirbti. Gerai išmanant chemiją, iš kompiuterių ir mobiliųjų telefonų dalių galima išgauti net ir tauriojo metalo – aukso. Tai žinodami galbūt daugelis susimąstytų, ar verta išmesti savo seną kompiuterį į bendrą konteinerį“, – sako elektronikos prietaisų surinkimą organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos vadovas Mantas Varaška.
Įgijus teorinių žinių, prasidėjo smagioji dalis – elektroninių prietaisų ardymas. Po instruktažo, apsiginklavę reikalinga amunicija: šalmais, akiniais, apsauginėmis pirštinėmis, naudodami įvairius atsuktuvus ir kitus specialiai tam pritaikytus įrankius moksleiviai ardė asmeninius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, įvairias mikroschemas. Tokie prietaisai pasirinkti neatsitiktinai: techniniu aspektu dėl gausybės varžtelių ir kitų sudedamųjų dalių juos ardyti ne taip ir lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ką jau kalbėti apie tinkamą dalių išrūšiavimą į specialius konteinerius. Elektronikos prietaisus taip pat entuziastingai ardė ir gimnazijos moksleivės.
Vertino ne už atlikimo greitį, o už kokybę
Per antrąjį etapą vyko elektronikos ardymo varžybos. 10 moksleivių rungėsi dėl geriausio išmontuotojo titulo. Moksleiviai, gavę specialius serverius (kompiuterių priedėlius), turėjo savarankiškai juos išardyti ir suskirstyti jų dalis. Nors greičiu pasižymėjo keletas moksleivių, varžybas kuravęs S. Norkaitis nusprendė laimėtojus skelbti įvertinęs darbo atlikimo kokybę. „Labai svarbu atskirti visas dalis, pavyzdžiui, prie mikroschemos primontuotą aliuminio radiatoriuką. Aliuminio vertė yra 6 kartus didesnė už juodojo metalo. Už toną aliuminio galima gauti 3000 litų ir daugiau“, – sakė „Kuusakoski“ atstovas. Geriausiai prietaisus išmontavo ir suskirstė Monika Truncaitė, Deimantė Bernatavičiūtė, Karolina Slavinskaitė.
„Kažkada teko išmesti televizorių į konteinerį, tačiau tik vėliau sužinojau, kodėl taip daryti nedera ir kokios pavojingos atliekos jį sudaro. Šiandien teko susipažinti su ardytojų ir rūšiuotojų darbu, kuris reikalauja daug kruopštumo, žinių ir atsakomybės“, – savo atradimais dalijosi Alytaus Putinų gimnazijos moksleivis Saulius Tacionis.
Džiaugsmingas atradimas
Kad vaikams nebūtų pavojaus, S. Norkaitis paaiškino apie pavojingas medžiagas ir kaip jos paprastai žymimos. Pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų baterijos, kurios galėtų būti kenksmingos, yra iškart išimamos ir utilizuojamos, ardant toliau dirbama tik su plastikinėmis dalimis, varžtais.
Po renginio moksleiviai neslėpė šypsenų, o S. Norkaitis džiaugėsi, kad susirinkusi publika buvo entuziastingai nusiteikusi ir su dideliu susidomėjimu įsitraukė į veiklą.
„Manau, kad šis susitikimas moksleiviams turės naudos. Visi įpročiai ir sąmoningas rūšiavimas atsiranda per praktinę veiklą. Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, tad privalome vengti būti nepasotinamais vartotojais“, – sakė biologijos mokytoja Vaida Sakalauskienė.