Lapkritis – vienas niūriausių metų mėnesių gyvenantiems Šiaurės pusrutulyje: dienos tamsesnės, dangus pilkesnis, energijos lygis irgi neaukštas. Kaip kontroliuoti lapkritį mus apimantį liūdesį ir apatiją, turintį net specialų „November blues“ pavadinimą, ir atrasti jėgų veikti?
„Būti motyvuotam ir veikliam ištisus metus – nelengva užduotis. Niekas negimsta su įmontuotu amžinu varikliuku, kuris leistų būti nuolat puikios nuotaikos, pozityviam, pasirengusiam iššūkiams, norinčiam griebtis net sunkiausių ar nemaloniausių užduočių. Atvirkščiai, mus kartais aplanko visiška apatija ir demotyvacija. Nieko nebenorime veikti, mokytis atrodo nepakeliamai sunku, nauji dalykai nedomina, bet kokia veikla neturi prasmės. Ši nemaloni būsena yra normali. Nereikia jos bijoti, jei tik ji per ilgai neužtrunka. Tiesa, kartais ji ištinka visai ne laiku – kai reikia užbaigti projektą, pasirengti egzaminui ar žinių patikrinimui“, – sako Eglė Tamelytė, konkurso ir programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalims.
Toliau pateikiami naudingi patarimai, kaip tokių nuotaikų greičiau atsikratyti, lengviau save motyvuoti mokslui ar bet kokiai kitai tikslingai veiklai.
Turėti tikslą
Visuomet svarbu sau atsakyti į klausimą, pavyzdžiui, kodėl aš mokausi arba kodėl aš dirbu. Gal noriu įstoti į svajonių universitetą? Gal trokštu mokytis užsienyje? Jei esu dirbantis žmogus – gal siekiu premijos arba paaukštinimo? Tikslas gali būti ir didingas, ir paprastas. Bet kurioje situacijoje yra svarbiausia, kad tikslas būtų aiškus ir nuoširdžiai būtų norima jį pasiekti. Kai nėra motyvacijos, tikslo prisiminimas gali padėti suprasti, kam eikvojama tiek daug laiko ir pastangų.
Jaustis atsakingam
Skamba labai banaliai, tačiau žmonės, kurie jaučia atsakomybę už savo veiksmus, yra daug labiau motyvuoti. Žinoma, visi mokomės dėl savęs, tačiau mintis, kad nepadaręs, ką privalai, nuliūdinsi tėvus, mokytojus, kolegas ar kitus svarbius žmones, labai padeda motyvuoti save darbui. Galų gale, jausti atsakomybę ne tik kitiems, bet ir sau irgi itin svarbu. Juk save dažniausiai ir nuviliame neatlikę užduočių tinkamai.
Pasidžiaugti mažomis pergalėmis
Svarbu mokėti įvertinti net ir mažus savo jėgomis pasiektus rezultatus. Jei buvai visai aptingęs ir norėjai darbus atidėti kitai dienai, bet kažkaip sugebėjai save motyvuoti ir padarei šiandien, apdovanok save. Žinoma, prizas turėtų būti adekvatus nuveiktam darbui. Visai tiktų mėgstamas skanumynas. Jei darbas didelės apimties ir trunka ilgai, visada verta pasidžiaugti ir pagirti save už pusiaukelę, užbaigtą skyrių, parašytą puslapį. Mažos pergalės mus stumia pirmyn.
Būti geram sau
Nesekinti ir nevarginti savęs be gailesčio svarbu ne tik ūkanotą lapkritį. Reikia mokėti leisti kūnui ir protui pailsėti, išmokti pasakyti sau „stop“ ir atsipalaiduoti. Visko vienu kartu niekuomet nepadarysime, nepavyks, ko gero, ir tobulai. Kartais tiesiog pakanka daryti taip gerai, kaip išeina, o padarius nebekankinti savęs mintimis, kad buvo galima dar geriau. Begalinis tobulybės troškimas ir persitempimas yra didžiausi mūsų motyvacijos priešai. Žmogus, kuris neturi stabdžių, tiesiog perdega. Svarbu nepamiršti, kad mes nesame išimtys ir mums taip neatsitiks.
Būti organizuotam
Seniai žinoma tiesa, kad susidėliojus ir susiplanavus veiksmus, būna lengviau juos atlikti. Svarbu susidėlioti dienos planą ir daryti po vieną žingsnį vienu kartu. Nežiūrėti, kas laukia toliau. Daug lengviau save motyvuoti vienai mažesnei užduočiai nei visai jų virtinei. Atlikus vieną, galima imtis ir kitos. Ir taip su nedideliais savęs paraginimais galima lengvai įveikti net didelę darbų grandinę.
Priprasti prie savo dienotvarkės
Dar vienas geras motyvatorius kasdienybėje – mums pažįstama ir pritaikyta dienotvarkė. Visi žinome klasikinę taisyklę, kad 8 valandas turime skirti darbui, 8 valandas laisvalaikiui ir savo poreikiams, dar 8 kokybiškam miegui. Planuodami savo darbo užduotis, susitikimus su draugais, veiklas namuose, nuolat atsimindami šią taisyklę ir jos laikydamiesi, žinosime, kam ir kiek laiko galime skirti, kad neprarastume balanso.
Daryti pertraukas
Yra laikas dirbti – yra laikas pailsėti, net ir trumpai. Jei jaučiamės, kad pavargome ir nieko nebenorime, meskime viską šalin ir išeikime pabėgioti į gryną orą, pavedžiokime augintinius lauke, trumpam susitikime su draugais. Galų gale, nueikime į parduotuvę ir nusipirkime javainių. Kartais vos pusvalandžio pertraukos pakanka, kad motyvacija grįžtų savaime. Tik svarbu neapgaudinėti savęs – nustatyti aiškią pertraukos trukmę ir neilginti jos.
Būti kūrybingam
Daug lengviau save motyvuoti įdomiai nei nuobodžiai veiklai. Kartais verta pagalvoti, kaip užduotis atlikti smagiai ir kūrybingai. Tai galima padaryti išbandant skirtingas mokymosi technikas ir rasti sau tinkamiausią. Tam gali pasitarnauti skirtingi informacijos įsiminimo būdai. Taip pat, pavyzdžiui, mokantis galima bandyti sueiliuoti ar surepuoti istorinius faktus, biologijos faktus mokytis pasitelkiant savo kurtus piešinukus su pavadinimais, pasidaryti klausimų ir atsakymų korteles.
Suburti pagalbininkų ratą
Būdami ne vieni visada galime nuveikti daugiau, todėl svarbu šalia turėti žmonių, į kuriuos visada galima kreiptis pagalbos, kai trūksta motyvacijos. Tai gali būti tėvai, draugai, mokytojai. Bet kas, kas linkęs išklausyti ir suprasti. Kartais užtenka vien tik išsikalbėti, pasiskųsti ir demotyvacinė nuotaika ima silpti. Kito žmogaus paraginimas ir padrąsinimas visada padeda. O pagyrimas ir tikėjimas tavimi suteikia sparnus. Be to, pagalbos ratas gali ne tik turėti dvasinę funkciją, bet ir realiai padėti – pasimokyti drauge arba paklausinėti, patikrinti žinias.