Žiemos laikotarpis ypatingas tuo, kad kasmet gripo sezono metu padaugėja virusų sukeltų infekcijų, t. y. ne tik ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar gripo, bet ir žarnyno infekcijų, atvejų.
Kaune sergamumas išaugo dvigubai
Kauno apskrityje šie metai ypatingi tuo, kad gerokai didėja susirgusiųjų virusine žarnyno infekcija skaičius. Dominuoja rotavirusų sukeltas enteritas. Lyginant 2013 m. sausio mėnesio (30 atvejų) ir 2014 m. sausio mėnesio (68 atvejai) rotavirusų sukeltų infekcijų duomenis, sergamumas išaugo net du kartus, daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Pastarąsias dvi š. m. vasario mėnesio savaites kasdien registruojama iki 10 vaikų susirgimo atvejų.
Kadangi žarnyno virusinės ligos būdingesnės šaltajam žiemos ir ankstyvam pavasario periodui, kad sparčiai neplistų, visas dėmesys turėtų būti sutelktas į šios ligos profilaktikos priemones.
Rotavirusai – vieni iš viduriavimo sukėlėjų
Virusai yra pagrindiniai vaikų viduriavimų sukėlėjai. Virusinį viduriavimą gali sukelti įvairūs virusai (Rota, Noro, Enterinial adeno, Astro, Calici ir kt.), dažniausiai – rotavirusas.
Įvairių autorių duomenimis, išsivysčiusiose šalyse nuo rotavirusinio enterito gydoma 40–70 proc. visų į ligoninę guldomų ir sergančių infekciniu viduriavimu vaikų. Šis rodiklis besivystančiose šalyse, kur didesnis bakterinių sukėlėjų paplitimas, yra apie 30 proc. PSO duomenimis, virusinis viduriavimas yra viena dažniausių vaikų mirties priežasčių pasaulyje.
Rotavirusas atrastas viduriuojančio vaiko dvylikapirštės žarnos gleivinėje tik 1973 m., tačiau tai nėra naujas sukėlėjas. Rotavirusine infekcija serga ir dauguma gyvūnų, paukščių. Pateikiama vis daugiau duomenų apie galimą gyvūnų virusų egzistavimą žmonių rotavirusų etiologijoje.
Kaip užsikrečiama?
Virusas plinta per išmatas, užterštas rankas ar maistą patekęs į burną. Užkratą platina sergantis žmogus (ypač pirmomis ligos dienomis) ar viruso nešiotojas. Imlumas šiam virusui yra visuotinis. Rotavirusinė infekcija prasideda patekus į organizmą vos keliems virusams. Infekcija greitai ir lengvai plinta vaikų kolektyvuose, gydymo įstaigose buitinio sąlyčio metu, t. y. per nešvarias rankas, aplinkos daiktus. Patekę į žmogaus organizmą per burną su maistu, vandeniu ar nesilaikant asmens higienos, virusai dauginasi plonosios žarnos gleivinėje, nežymiai ir per trumpą laiką pažeisdami jos struktūrą. Virusas iš žarnyno pasišalina per penkias dienas.
Infekcijos plitimą sunku kontroliuoti ir dėl viruso savybių: jis gerai išsilaiko išmatose (apie 1 mėn.), kambario temperatūroje (apie 10 d.), vandenyje (apie vieną savaitę), ant rankų (apie 4 val.). Virusai jautrūs spiritinėms dezinfekcijos priemonėms.
Dažniausiai serga 6–24 mėnesių vaikai
Serga ir naujagimiai, pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiai, bet jiems būdingos besimptomės ligos formos. Kūdikių sergamumui įtakos turi ir šeimos narių, ypač motinos, asmens higienos įgūdžiai. Vyresni nei penkerių metų vaikai, suaugusieji serga retai.
Inkubacinis laikotarpis trumpas – 12–48 val. Liga prasideda karščiavimu, intensyviu vėmimu, dažnu viduriavimu labai vandeningomis, be patologinių priemaišų išmatomis. Karščiavimas, vėmimas trunka kelias dienas, o viduriavimas – 5–7 dienas.
Vaikams rotavirusinio gastroenterito metu gali pasireikšti ir viršutinių kvėpavimo takų katarinių simptomų (kosulys, sloga, gerklės skausmai). Virusas iš kvėpavimo takų neišskiriamas, nors 20–40 proc. pacientų išaiškinama ir kataro reiškinių, otitas. Ligos eiga priklauso ir nuo ligonio amžiaus. Kuo vaikas mažesnis, tuo greičiau skysčių stoka tampa pavojinga gyvybei. Dehidratacija ir su ja susiję organizmo pokyčiai gali tapti mirties priežastimi. Aprašomi žarnų nepraeinamumo atvejai, hipertermijos sukelti traukuliai.
Po pirmosios rotavirusinės infekcijos 88 proc. vaikų būna apsaugoti nuo sunkių gastroenterito formų, nes susidaro ne tik specifinis imunitetas ligą sukėlusiam serotipui, bet ir daugeliui kitų rotaviruso serotipų (heterogeninis imunitetas). Po antrosios rotavirusinės infekcijos beveik visi vaikai apsaugoti nuo sunkios ligos formos, o daugelis – ir nuo rotavirusinės infekcijos. Tuo pagrįstas vakcinos sukūrimas ir jos veiksmingumas, stabdantis sunkias ligos formas. Sukurtos kelios vakcinos, jos sėkmingai pradėtos naudoti ir Lietuvoje.
Svarbi tinkama rankų higiena
Kadangi virusinių žarnyno infekcijų didžiausias rizikos veiksnys – nešvarios rankos, todėl viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena.
Kada reikia plauti rankas?
• Visada, kai rankos yra nešvarios;
• Grįžus į namus po žaidynių lauke, iš darbo, prekybos centro, vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.
• Prieš maisto gaminimą ir po jo;
• Kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
• Kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais (išmatomis) ir sekretais (krauju ir kt.);
• Prieš vaikų maitinimą ir prieš valgį;
• Kiekvieną kartą išsivalius nosį; kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau;
• Pakeitus vaikams sauskelnes;
• Turėjus sąlytį su gyvūnais;
• Slaugant ligonius, pagyvenusius asmenis ir kt.
Rankas pakanka kruopščiai ir dažnai plauti muilu ir vandeniu. Kaip tinkamai plauti rankas, pateikta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro 2011 m. metodinėse rekomendacijose „Rotavirusinės infekcijos profilaktika ikimokyklinio ugdymo įstaigose“ (http://ulac.lt).
Taikant specifinę profilaktiką, viena veiksmingiausių apsaugos priemonių – skiepai
Vakcina gerai toleruojama, yra saugi ir veiksminga. Ji dvejus metus po vakcinacijos 72 proc. vaikų apsaugo nuo visų rotavirusinės infekcijos formų ir 85 proc. – nuo sunkių ligos formų. Beje, skiepijami tik vaikai, t. y. kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, o tai turėtų žinoti tėvai, nes tik ką gimus naujagimiui rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar pediatru. Skiepai nuo rotaviruso Lietuvoje yra mokami.
Taip pat nerekomenduojama leisti sveikiems vaikams artimai bendrauti su ligoniu, sergančių vaikų patartina neleisti į ugdymo įstaigą, kad neužkrėstų sveikų vaikų.
Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno ligos požymius (pykinimas, vėmimas ar viduriavimas, karščiavimas ir kt.) ne gydytis patiems, o nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Remiantis Orinos Ivanauskienės pranešimu