Jei pabodo šaltukas ar naujų aukų ieškantis gripo virusas, reikėtų susidraugauti su teigiamomis emocijomis. Mažieji Utenos rajono Užpalių miestelio gyventojai tai išbandė kartu su „Labaiteatru“. Šeimai kuriantis teatras, vykdydamas Lietuvos kultūros tarybos ir LR kultūros ministerijos finansuojamą tęstinį kultūrinį edukacinį projektą „Žaidžiame teatrą – pažįstame pasaulį“, atvyko į Užpalių kultūros centrą, kuriame neišsigandę jokių negandų rinkosi mažieji užpaliečiai kartu su artimiausiais kaimynais, Vyžuonų pagrindinės mokyklos pradinukais.
Visiems choru pasisveikinus, nuo pirmųjų Agnės Sunklodaitės režisuoto teatralizuoto koncerto „Kai užaugsiu, būsiu…“ muzikinių akordų ištirpo riba tarp profesionalių aktorių scenoje ir sėdinčiųjų salėje. Kiekvieną judesį, lydintį aktorių pristatomą profesiją, mažieji mokinukai entuziastingai atliko be jokių įkalbinėjimų ar prašymų. Kiekvienas judėjo, trepsėjo, kartu dainavo pagal siūlomą ritmą. Vaikai yra atviri emocijoms, tad negalvodami, ką pagalvos kiti, leido sau būti savimi ir džiaugtis esama situacija. Aktorių paskleista gera energija pasibaigus spektakliui dar pasiliko Užpaliuose. Vieni vaikai džiaugėsi ant rankų turimais autografais, kiti dainavo atmintyje užsilikusios profesijos žodžius ir dalijosi įspūdžiais: „Labai įdomiai ant pilvo atsidarė profesijos. Mačiau jas ir noriu būti dailininkas. Aš pats lankau dailę“, – pasakojo Jokūbas, pabrėždamas, kad labai gražus buvo ūkininko profesiją pristatantis piešinys. Urtė labiausiai džiaugėsi spektaklyje pamačiusi gaisrininkus, nes pažįsta Užpalių gaisrininkus. Tajus prisipažino sužinojęs, jog yra poeto profesija, bet spektaklyje jam labiausiai patiko statybininkai ir tą pačią akimirką su būriu draugų pakartojo spektaklio metu išmoktus statybininko padėjėjo Mindės judesius.
Teigiamos emocijos po spektaklio „Kai užaugsiu, būsiu…“ Užpaliuose neblėsta. Į kultūros centre vykstančius užsiėmimus ateinantys vaikai dar gyvena prisiminimais. Vieni kitus papildydami, mažieji saviveiklininkai vardija matytas ir žinomas profesijas, atkreipdami dėmesį, kad kultūros centro fojė esančius paveikslus nupiešė dailininkė. Viename iš Sandros Vydmontės dailės darbų įžvelgdami gėlininką prisimena spektaklyje pristatytą virėjo ir daktaro profesiją, o sesės Aušrinė ir Rusnė primena spektaklyje sužinotą teiginį, kad labai svarbu turėti saiką ir per dieną galima suvalgyti tik du saldainius. Aušrinė, patikinusi, jog spektaklyje viskas labai patiko, pažadėjo įspūdžius užrašyti sąsiuvinyje, kuriame fiksuoja viską, kas patiko arba labai nepatiko. Pradinių klasių „Artistuko“ kolektyvo nariai, prisimindami turėję galimybę po spektaklio bendraujant su aktoriais daugiau sužinoti apie jų profesiją, siunčia linkėjimą visiems aktoriams – suvaidinti daugiau gerų spektaklių. Vienbalsį linkėjimą entuziastingai pakoreguoja Vakarė, linkėdama suvaidinti daugiau įdomių spektaklių, Kunigunda linki, kad aktoriams gerai sektųsi, Austėja – kad spektakliuose būtų daug žmonių. Gaivilė, pastebėdama, jog tarp tų žmonių daugiausia turėtų būti vaikų, aktoriams linki geros sveikatos ir ilgų metų vaidinant. Pasibaigus linkėjimams Vakarė paatviravo, kad jai labiausiai patiko, jog aktoriai atvirai atsakinėjo į klausimus ir sakė teisybę.
„Labaiteatro“ apsilankymas Užpaliuose – tai didžiulis sveikos energijos pliūpsnis visai bendruomenei. Kas netikite aktyvaus judėjimo ir teigiamų emocijų galia prieš šalčius ir ligas, išbandykite tai patys. Nedelsdami išjunkite kompiuterį, palikite mobilųjį telefoną namuose ir pėsčiomis ar lengvu bėgimu aplankykite arčiausiai gyvenanti bičiulį. Išeikite su juo į lauką, pamatykite, kiek įvairių spalvų aplinkui yra ir žiemą. Dviese užeikite pas abiejų artimiausią draugą ir padarę staigmeną pasidalykite teigiama emocija. Palinkėkite vienas kitam ko nors gero, bet palinkėkite ne kitų sugalvotais žodžiais, o pasakykite nuoširdžią gerą teisybę ir pasidžiaukite tuo taip, kaip sugeba džiaugtis vaikai. Juk kažkada kiekvienas iš mūsų buvome vaikas. Leiskime sau paatvirauti būdami su geriausiais bičiuliais ir pasitikėdami jais nesvarstykime, ką apie mus pagalvos kiti. Kai aplinkui daug teigiamų emocijų, jokie šalčiai ar ligos nekelia baimės, nes tam tiesiog nėra laiko ir vietos.
Birutė Minutkienė
Nuotraukos iš spektaklio – Sauliaus Šlyžio
Parodos nuotraukos – Birutės Minutkienės