Kas bus ateityje? Intriguojantis klausimas, ypač žvelgiant iš dabartinės situacijos, kai net nežinome, kas bus po mėnesio ar dviejų. Tad kaip galime būti tikri, kad tai, ko mokome vaikus šiandien, bus naudinga po dešimt ar dvidešimt metų? Apie švietimo ateitį kalbamės su Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (AISV) vadovu Stephane Ruzu.
Orientuotis ne į žinias, o į mokinį
Kalbėdami apie švietimo ateitį, pirmiausia turime kalbėtis apie šiuolaikinius vaikus. Ir ne tik kalbėtis, turime juos suprasti. „Šiuolaikiniai mokiniai yra labai smalsūs, jie nori suprasti juos supančio pasaulio daugiasluoksniškumą. Mokytojų užduotis – nuolat kelti iššūkius, skatinti susidomėjimą, palaikyti ir raginti dar labiau stengtis. Tai turi atspindėti ir fizinė mokyklos struktūra: joje turi pakakti erdvių, kuriose mokiniai galėtų nevaržomai tyrinėti, kurti ir bendradarbiauti. Kūrybingumas, saviraiška ir analitiniai gebėjimai yra tos savybės, kurias turėtume įskiepyti kiekvienam mokiniui“, – sako mokyklos direktorius Stephane Ruzas.
Nors jau ilgą laiką visos Lietuvos mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, kuris niekaip negali pakeisti tiesioginio bendravimo klasėje, mokyklos vadovas čia įžvelgia ir teigiamų dalykų. Lavinamas atkaklumas, tobulinami laiko planavimo, organizavimo ir savarankiško mąstymo įgūdžiai. Anot S. Ruzo, gebėjimo mokytis įgūdžiai yra būtini, kad vaikai išliktų visą gyvenimą besimokančiais žmonėmis, turėtų lankstumo prisitaikyti prie ateities iššūkių.
„Manau, kad švietimo sistema turi sparčiai keistis, ir AISV yra pasirengusi šiems pokyčiams. Pedagogai negali tikėtis, kad darydami tą patį, ką darė vakar, prieš metus ar prieš dešimtmetį, sulauks šiuolaikiškų rezultatų. Aš tvirtai tikiu, kad nepaisant to, kokia filosofija ar metodika bus remiamasi ateityje, pirmiausia pasikeis švietimo kryptis. Švietimo sistema turi orientuotis ne į žinias, o į mokinį. Nes šiais technologijų laikais žinios yra ranka pasiekiamos, klausimas, ar mokame jas atsirinkti ir panaudoti“, – teigia S. Ruzas.
Kam mokytis, jei iš to nesukursi nieko naujo?
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 65 proc. vaikų, šiandien einančių į pradinę mokyklą, galų gale dirbs visiškai naujose darbo vietose, kurių šiandien dar tiesiog nėra.
„Kadangi pokyčiai vyksta čia ir dabar, svarbiausia užduotis pedagogams – išmokyti mokinius mokytis ir prisitaikyti prie naujų situacijų. Šie įgūdžiai bus svarbiausi vaikų sėkmei ateityje. Turime suteikti sąlygas mokiniams aktyviai taikyti žinias, jomis remiantis kurti naujas idėjas. Tam reikalingi kitokie įgūdžiai nei tie, kurių moko tradicinė XX a. sistema. Norėdami pasirengti ateičiai, šiandienos mokiniai turi lavinti kritinį mąstymą, savidiscipliną, tyrinėjimą, komandiškumą ir socialinius įgūdžius“, – vardija AISV direktorius.
S. Ruzo nuomone, būtina nuo atskirų disciplinų dėstymo pereiti prie bendrųjų įgūdžių lavinimo. Šiandien, kai išmanusis telefonas per kelias sekundes gali išspręsti daugelį klausimų, svarbu suprasti, kad jis negali nurodyti, ką turime su ta informacija daryti. Tad kritinis mąstymas tampa ypač svarbus.
„Turime rasti būdą, ką daryti su informacijos potvyniu. Atsirinkti ir suvaldyti informacijos srautą turime pradėti mokyti dar ikimokykliniame amžiuje. Jausdami poreikį, plečiame AISV ir ruošiamės naujo, modernaus mokyklos pastato statyboms. Taip pat peržiūrime ir keičiame ugdymo programą, kuri, neabejojame, bus revoliucinga regione“, – ateities planus atskleidžia S. Ruzas.