Į parodą, skirtą studijoms, kasmet renkasi būrys abiturientų. Jie per atvirus pokalbius su karjeros konsultantais patvirtina – įtaką renkantis, kur studijuoti, daro tėvų lūkesčiai ir norai, prognozės, kokios specialybės paklausiausios darbo rinkoje, arba specialybės prestižas.
Vis dėlto pasikliaujantieji vien patarimais, gyvenime paprasčiausiai tampa nelaimingi, sako karjeros konsultantai. Taigi kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp idealizmo, savęs paieškų ir šalto, viską skaičiuojančio proto? Apie tai kalbamės su parodos „Studijos 2015“, kuri vyks jau vasario 5–7 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“, karjeros konsultante Justa Gėgžnaite.
Pernai parodoje „Studijos“ į konsultacijas su karjeros konsultantais labai veržėsi ir moksleivių tėvai. Ir labai nustebo, kai profesionalai jiems užtrenkė duris. Ar dažnai žmogus gyvenime daro ne tai, ką nori, o tai, ko iš jo nori kiti (kokia Jūsų tyrimų praktika, patirtis, įspūdžiai)?
Net ir šiandien, kai daug šnekama apie pasitenkinimo darbu įtaką darbo produktyvumui ir karjeros pasiekimams, daug jaunuolių studijų kryptį pasirenka vadovaudamiesi iracionaliais veiksniais: nes taip norėjo tėvai, nes ten stojo dauguma draugų, nes taip patarė pažįstamas sėkmės lydimas verslininkas. Tėvai, kuriems reikia mokėti už studijas ir pragyvenimą, iš tiesų mano, jog jų gyvenimo patirtis leidžia nuspręsti geriau, kokią profesiją turėtų rinktis jų atžala. Be to, dauguma tėvų nėra objektyvūs vertindami savo vaikų gebėjimus: pervertina arba, atvirkščiai, nuvertina.
Tokiais atvejais labai padeda karjeros planavimo specialisto konsultacija. Lietuvoje šios paslaugos ieško vis daugiau darbo rinkos dalyvių bei būsimųjų studentų.
Ar ne per anksti kalbėti apie karjerą su aštuoniolikmečiu?
Iš tiesų didžioji dalis abiturientų apskritai neturi jokios darbo patirties, o dauguma jų savo svajonių profesiją mato per rožinius akinius. Tačiau aukštasis mokslas yra svarbi ir finansiškai reikšminga investicija – studijos ir pragyvenimas kainuoja apie 12 tūkst. eurų. Tad, prieš investuojant šiuos pinigus, verta tiksliai žinoti, ar investicija atsipirks. Pasaulyje tam naudojamos įvairios metodikos. Mes naudojame sertifikuotą „ProfileXT“ asmenybės klausimyną, kuris matuoja su darbu susijusias savybes: mąstymo sugebėjimus, asmenybės bruožus ir interesus. Įvertinę testo rezultatus, karjeros planavimo konsultantai padeda pasirinkti būtent tokią profesiją, kuri, tikėtina, ne tik seksis, teiks malonumą, bet ir bus finansiškai patraukli.
Kiek tokių testų atliekama?
Sertifikuotų „ProfileXT“ klausimynų Lietuvoje kasmet analizuojama daugiau nei 3000, tačiau daugiausia juos užsako darbdaviai. Vis dėlto daugėja ir samdomų darbuotojų, kurie supranta, kad išsami savo gebėjimų ir elgsenos analizė gali padėti padidinti jų produktyvumą, atskleisti neišnaudotas galimybes darbe, taigi ir koreguoti karjeros perspektyvą, ypač jei dabartinė neatrodo patraukli. Daugėja ir abiturientų arba jų tėvų, kurie, prieš investuodami dideles sumas į mokslą, nori įvertinti jų tikslingumą. Jei jau striukėms išleidžiame porą šimtų eurų, analogiška suma šeimos biudžete turėtų atsirasti asmenybės įvertinimo klausimynui, analizei ir konsultacijai.
Tad karjeros planuotojų patarimo kreipiasi ir žmonės, jau turintys darbo istoriją?
Kone kasdien gali išgirsti po įkvepiančią istoriją, kaip, pvz., gėlių parduotuvės savininkė, daug metų išdirbusi buhaltere, suprato esanti gėlininkė. Tai – gražūs pavyzdžiai, kurie iš dalies atskleidžia ir kitą, jokiais tyrimais nematuojamą faktą: rinkoje pilna žmonių, dirbančių darbą, kaip mes sakome, „iš inercijos“. Paprastai jie pagal išsilavinimą daug metų dirba tą patį darbą, kurį norėtų keisti, tačiau nežino kaip – juk dešimt metų dirbant teisininku sunku save įsivaizduoti pardavimo vadovu. Karjeros planuotojai žino, kad asmenybės įvertinimo testą dažniausiai darosi besirenkantieji studijų ar specializacijos kryptį. Bet yra ir kita grupė, kuri ne ką rečiau renkasi šį testą, – tai patyrę specialistai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nori keisti darbo sritį: vieni jaučiasi pasiekę lubas, išsisėmę, kiti pripažįsta niekada nesijautę savo vėžėse.
Bendraujant su jaunaisiais darbo rinkos dalyviais, dar tik besirenkančiais profesinį kelią, ryškėja kita tendencija: jie ambicingi, smalsūs, prisistato kaip labai universalūs ir imlūs, tačiau daugelis nusivilia savo pasirinkimu jau pirmaisiais metais. Gautas darbas neatitinka lūkesčių, prasideda naujos paieškos, abejonės tiek dėl darbdavių, tiek dėl savo norų ir gebėjimų. Karjeros planavimo konsultacija padeda neužstrigti tokiuose „savęs ieškojimuose“.
Tarkime, pasidariau tokį testą, žinau, kurioje srityje slypi neatskleistos mano galimybės. Kas toliau?
Parduodant bet kurį produktą, svarbiausia pabrėžti jo išskirtines savybes. Iš patirties žinome, jog sudėtingiausia kandidatams parašyti ne standartinės formos gyvenimo aprašymą (CV), o motyvacinį laišką, kur reikia įvardyti, kodėl už kitus kandidatus esi geresnis. Asmenybės testas įvertina kandidatų savybes ir gebėjimus, o patyręs karjeros konsultantas, remdamasis šia informacija, paprastai išsiaiškina keliskart daugiau įdomių pozicijų, tinkančių konkrečiam kandidatui, ir argumentuoja kodėl. Į bet kokį darbo pokalbį toks kandidatas nueis geriau pasirengęs, žinodamas, kurios jo savybės tinkamiausios. Ir tikėtina, kad pasirinkimu liks patenkintas tiek jis, tiek jį samdantis darbdavys.
Ką patartumėte parodos „Studijos 2015“ lankytojams?
Rinkdamiesi studijų kryptį, vadovaukitės pirmiausia tuo, ką mėgstate, ką mokate ir kas jums geriausiai sekasi. Draugė, pažįstamas savo srities asas, kuriuo žavitės, ir net gero linkintys tėvai tegul būna jūsų pasirinkimo stebėtojai, bet ne patarėjai. Antra, prieš investuojant į mokslus, verta susitikti ir su karjeros planavimo konsultantu. Pasaulis pilnas įdomių galimybių, tad verta sužinoti, su kuriomis išlošite daugiausia. Juk ne veltui sakoma: pasirink mėgstamą darbą, ir nereikės dirbti visą gyvenimą.
Parengė Gabija Vitkevičiūtė ir Vita Ramanauskaitė