Pradėti lankyti mokyklą – svarbus ir jaudinantis žingsnis kiekvieno vaiko gyvenime. Pirma klasė žymi naują etapą, kuriame atsiranda daugiau atsakomybės, kasdienės rutinos ir naujų iššūkių.
Kad šis perėjimas būtų kuo sklandesnis, labai svarbu tinkamai pasiruošti – ne tik pasirūpinti reikiamomis priemonėmis, bet ir padėti vaikui emociškai nusiteikti naujai aplinkai.
Geras pasiruošimas padeda vaikui jaustis saugiai, pasitikėti savimi ir noriai pradėti pažintį su mokymusi. Apie tai, kaip pasiruošti pirmai klasei vaikams ir jų tėvams, kalbamės su Kauno technologijos universiteto edukologe, mokytoja dr. Brigita Miseliūnaite.
Kokių įgūdžių svarbiausia išmokti prieš rugsėjo 1-ąją?
Daugelis tėvų mano, kad svarbiausia prieš mokyklą – įgyti akademinių žinių: gebėti skaityti, rašyti dviskiemenius žodžius didžiosiomis raidėmis, skaičiuoti iki 20, atlikti veiksmus iki 10, pažinti pagrindines geometrines figūras, metų laikus ir pan. Tačiau sėkmingą pradžią mokykloje lemia ne tik akademinis pasirengimas – labai svarbios ir socialinės-emocinės kompetencijos.
Pirmiausia reikėtų įvertinti vaiko savarankiškumą: ar jis geba pats apsirengti, susidėti daiktus į kuprinę, užsirišti batus, naudotis tualetu, išsipūsti nosį? Taip pat svarbu, ar vaikas moka prireikus paprašyti pagalbos. Rekomenduotina dar vasarą apsilankyti su vaiku būsimoje mokykloje, kartu apžiūrėti erdves, nueiti į tualetą, pasitreniruoti, kaip juo naudotis, kaip užsirakinti ir atsirakinti. Pravartu namuose kartu pasipraktikuoti, kaip ruoštis mokyklos dienai: kaip susikrauti kuprinę, pasidėti daiktus, pasiruošti drabužius. Kuo daugiau vaikui žinoma iš anksto, tuo saugiau ir užtikrinčiau jis jausis.
Kitas svarbus įgūdis – gebėjimas laikytis susitarimų. Mokykloje galios daugybė taisyklių: „sėdėk ramiai“, „išklausyk kitą“, „kelk ranką“, „bendrauk pagarbiai“. Vaikams, kurie yra impulsyvūs ir neturi įpročio laikytis susitarimų, tai gali tapti iššūkiu – gali kilti netinkamo elgesio situacijų, mažėti motyvacija mokytis. Todėl rekomenduojama dar vasarą namuose įvesti aiškią taisyklių ir pasekmių sistemą, jos nuosekliai laikytis. Taip vaikas pripras, kad jo elgesys turi pasekmes.
Taip pat svarbu išmokyti vaiką atpažinti ir išreikšti savo poreikius bei jausmus. Vaikas turėtų gebėti pasakyti, kas jam nutiko, kaip jis jaučiasi. Mokykite jį įvardyti pagrindines emocijas – pyktį, baimę, nerimą, liūdesį, džiaugsmą – bei fizinius pojūčius, tokius kaip galvos ar pilvo skausmas, pykinimas. Svarbu, kad vaikas pažintų savo kūną, žinotų kūno dalių pavadinimus, taip pat intymių vietų ribas. Paaiškinkite, kad tai – privačios kūno vietos, kurių kiti negali liesti ar matyti, ir pabrėžkite pagarbą kitų kūnui.
Nepamirškite ir saugumo žinių: vaikas turėtų žinoti savo vardą, pavardę, tėvų vardus, gyvenamosios vietos adresą, bent vieną telefono numerį. Išmokykite, kaip elgtis pasiklydus viešoje vietoje, kaip kreiptis pagalbos.
Vasarą labai svarbu išlaikyti nuoseklią dienotvarkę. Stengtis eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, skirti bent 15 minučių skaitymui ir rašymui. Sudarykite galimybes vaikui bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti laisvuose žaidimuose – jie ypač svarbūs socialinių įgūdžių formavimuisi. Kiekvieną vakarą kartu skaitykite knygas, aptarkite dienos įvykius. Dalinkitės savo patirtimi – tai padės vaikui išmokti pasakoti apie save ir stiprins jūsų tarpusavio ryšį.
Kaip paskatinti vaiko smalsumą mokytis?
Vaiko motyvaciją labiausiai stiprina sėkmės jausmas. Jei norite, kad jūsų vaikas aktyviai įsitrauktų į mokymosi procesą, labai svarbu pastebėti ir įvertinti net menkiausią jo pažangą. Pavyzdžiui, pasidžiaukite: „Džiugu, kad šiandien prisiminei šią raidę – juk vakar ji dar kėlė sunkumų.“ Tokie pastebėjimai formuoja pasitikėjimą savimi ir skatina toliau mokytis.
Nelyginkite vaiko su kitais – lyginkite tik su pačiu vaiku, jo asmeniniu augimu. Girkite ne tik už rezultatą, bet visų pirma – už pastangas ir įdėtą darbą. Taip ugdoma vadinamoji augimo mąstysena, kai vaikas supranta, kad gebėjimai vystomi nuosekliai dirbant.
Mokymasis turėtų būti natūraliai įtraukiantis, žaismingas ir malonus. Žaiskite mokomuosius žaidimus kartu su vaiku – bendras laikas ne tik stiprina ryšį, bet ir padeda vaikui suvokti, kad mokytis galima smagiai. Padėkite jam skaityti: skiemenuokite, garsiai tarkite žodžius, keiskitės sakiniais – vieną skaito vaikas, kitą jūs. Pradėkite nuo trumpų, spalvotai iliustruotų knygelių, ypač lietuvių autorių kūrybos.
Naudokitės kasdienėmis situacijomis: kai važiuojate automobiliu, skaitykite kitų automobilių numerius, eidami gatve – parduotuvių pavadinimus. Mašinoje galite turėti nuvalomą lentelę ir pasiūlyti vaikui trumpas užduotėles – parašyti žodį, suskaičiuoti veiksmą.
Labai svarbu kantriai reaguoti į nesėkmes. Kai vaikui nesiseka, palaikykite jį. Pasidalykite savo patirtimi: papasakokite, kaip patys mokėtės skaityti, kokia buvo jūsų pirma perskaityta knyga ir kaip tada jautėtės. Tai padės vaikui suprasti, kad kiekvienas susiduria su sunkumais, bet per pastangas juos galima įveikti.
Net vykstant atostogauti prie jūros ar ežero, verta į kuprinę įsidėti knygą. Motyvuoti galima ir kūrybiškai – fotografuokite vaiką su kiekviena perskaityta knygele, nuotraukas siųskite seneliams ar pakabinkite kambaryje. Tai – vizualus įrodymas, kaip didžiuojatės savo vaiku, ir puiki paskata jam pačiam tęsti skaitymą.
Kokią pagalbą vaikams gali suteikti tėvai pirmosiomis savaitėmis mokykloje?
Svarbiausia, ką tėvai gali padaryti, – parodyti vaikui pasitikėjimą. Leiskite jam suprasti, kad tikite jo gebėjimu savarankiškai susidoroti su nauja situacija. Užuot patys paruošę kuprinę ar sudėję užkandžius, skatinkite vaiką tai padaryti patį: paklauskite: „Ar jau pasiruošei mokyklai?“, „Gal nori kartu patikrinti kuprinę?“
Pirmosiomis savaitėmis labai svarbu išlaikyti pastovų ritmą – laiku kelkitės, ramiai palydėkite vaiką iki mokyklos durų ir stenkitės nevėluoti jo pasiimti. Stabilus dienos režimas ir jūsų punktualumas stiprina vaiko saugumo jausmą. Jis turi žinoti, kad šalia visada yra mylintis ir patikimas suaugusysis, kuris prireikus padės.
Jei vaikas pamiršo sportinį krepšį ar užkandžius, nepulkite jų vežti į mokyklą. Tokie momentai – puiki proga mokytis atsakomybės. Vakare aptarkite situaciją: „Kaip jauteisi, kai neturėjai to, ko reikėjo?“, „Ką galime daryti, kad kitą kartą taip nenutiktų?“ Kalbėjimasis padeda ugdyti gebėjimą reflektuoti ir planuoti.
Nuolat priminkite vaikui, kad tikite jo sėkme, net jei pradžioje būna sunku. Pasidalykite ir savo patirtimi: kaip jautėtės, kai pradėjote naują darbą ar susidūrėte su nežinomybe. Pasakykite, kas jums padėjo įveikti nerimą, baimę. Tai padės vaikui suprasti, kad panašius jausmus išgyvena net suaugusieji – ir tai visiškai normalu.
Svarbu nepamiršti: mokykla ir mokymasis – tai vaiko pareigos, panašiai kaip darbas – jūsų. Tėvų vaidmuo – padėti vaikui prisitaikyti, palaikyti ir palaipsniui ugdyti savarankiškumą, tačiau atsakomybės už mokslus perimti nereikia. Vaikui svarbu suprasti, kad jis auga ir perima vis daugiau atsakomybių už savo kasdienybę.
Kaip tėvams bendradarbiauti su mokytoju nuo pirmųjų dienų?
Svarbu suprasti, kad mokytojas ir visa mokyklos bendruomenė siekia to paties tikslo – jūsų vaiko sėkmės. Mokytojas nėra jūsų priešas ar tik „dar vienas suaugęs“, jis tampa svarbiu jūsų vaiko gyvenimo žmogumi, kuris su juo praleis daug laiko, jį lydės, palaikys ir auklės.
Skirkite laiko susipažinti su vaiko mokytoju – tai padės užmegzti tvirtą, abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį. Papasakokite apie savo vaiką: jo stiprybes, pomėgius, baimes ar specifinius poreikius. Pasidalykite lūkesčiais bei rūpesčiais – tai ne tik padės mokytojui geriau pažinti jūsų vaiką, bet ir sustiprins bendrą ugdymo kryptį.
Pasikalbėkite apie klasėje taikomas taisykles ir susitarimus – tai leis tas pačias nuostatas taikyti ir namuose, užtikrinant nuoseklumą. Jei kyla klausimų ar abejonių, nebijokite kreiptis į mokytoją tiesiogiai. Atviras dialogas yra kur kas veiksmingesnis nei spėlionės socialinių tinklų grupėse.
Dar prieš prasidedant mokslo metams pasidomėkite mokyklos vertybėmis, misija, vizija ir vidaus tvarka. Įsitikinkite, kad mokyklos ugdymo kryptis dera su jūsų šeimos vertybėmis – taip vaikas gaus nuoseklų, aiškų vertybinį pagrindą tiek namuose, tiek mokykloje.
Galiausiai – gerbkite mokytojo laiką ir asmeninį gyvenimą. Venkite rašyti žinutes vėlai vakare ar skambinti savaitgaliais, nebent tai tikrai būtina. Laikykitės paprastos, bet labai svarbios taisyklės: elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su jumis. Tokiu pagrindu paremti santykiai kuria pasitikėjimu ir pagarba grįstą ugdymo partnerystę, kuri visada duoda geriausių rezultatų vaikui.
Kauno technologijos universiteto edukologė, mokytoja dr. Brigita Miseliūnaitė