Cukriniu diabetu Lietuvoje serga apie 100 tūkst. žmonių. Tačiau dažnai diabetą pastebėti nelengva, tad galima neabejoti – tikrasis skaičius yra gerokai didesnis. Kodėl ši liga XXI amžiuje atrodo neišgyvendinama ir kaip atpažinti, kad laikas kreiptis į gydytojus?
Kalčiausias paveldimumas, bet ligai padeda prasta mityba
Cukrinis diabetas dažnai vadinamas viena tų ligų, kurių dažnėjimas yra tiesioginė modernios gyvensenos pasekmė. Todėl visame pasaulyje devintajame dešimtmetyje skaičiuota kiek daugiau nei 100 mln. diabetu sergančių pacientų, o naujausi tyrimai rodo, jog dabar sergančiųjų yra daugiau negu 420 mln. Vien 2015-aisiais nuo diabeto mirė daugiau nei pusantro milijono žmonių. O prognozuojama, jog 2040-aisiais sirgs maždaug 640 mln. žmonių visame pasaulyje.
Lietuvoje šis augimas taip pat gana ryškus. Vien tarp 2012 ir 2016 m. tūkstančiui pilnamečių šalies gyventojų tenkančių cukrinio diabeto atvejų skaičius pakilo nuo 37,5 iki 44. Vadinasi, šiandien serga daugiau nei 1 iš 23 Lietuvos gyventojų. O tai – tik diagnozuoti atvejai.
Vaistininkė Jolita Skinderskienė aiškina, jog dažnai susirgimų pirmojo tipo cukriniu diabetu priežastys nėra visiškai aiškios. Svarbiausias iš rizikos veiksnių – paveldimumas, kurio keliamą riziką galima geriausiu atveju sumažinti. Tačiau antroje vietoje ekspertai įvardija mitybą – būtent dėl pomėgių valgyti per daug ir per saldžiai diabeto skaičiai kyla antrojo tipo diabeto pacientų skaičius.
„Padidėjusią riziką susirgti cukriniu diabetu turi nuo nutukimo ar antsvorio kenčiantys žmonės, sergantieji arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kartais kalbant apie tam tikrų sutrikimų prevenciją galima pabrėžti, kad reikia daugiau konkretaus vitamino ar tam tikrų medžiagų. Cukrinio diabeto prevencijos atveju taip, deja, nėra: jei ilgus metus maitinatės nesveikai, rizika bus aukšta ir to nepakeisi per kelias savaites“, – perspėja vaistininkė.
Galima sirgti ir to net neįtarti
Cukriniu diabetu susirgęs žmogus gali ne vienus metus gyventi nejausdamas jokių aiškių simptomų, o kartais patys pacientai sužino sergantys tik pasitikrinę gliukozės kiekį kraujyje. Apie ligos atsiradimą signalizuoja kintantis kūno svoris, prastai gyjančios žaizdos, sumažėjęs darbingumas ir padidėjęs troškulys.
„Rizikos grupėje esantys gyventojai turėtų tikrintis profilaktiškai, nes cukrinis diabetas, iš pradžių beveik nepastebimas, vėliau išsivysto iki labai pavojingų komplikacijų. Tik diagnozavus ligą laiku galima užkirsti kelią vėliau pasitaikančioms lėtinėms ar ūminėms problemoms“, – teigia J. Skinderskienė.
Netinkamas gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti problemų daugelio organų funkcionavimui: nuo jo blogėja rega, prastėja smegenų kraujotaka, prasideda nervų sistemos sutrikimai, tad ima tirpti galūnės, jas pradeda skaudėti. O blogiausios pasekmės laukia širdies – diabetas kelis kartus padidina infarkto riziką.
Svarbiausi vaistininkės patarimai siekiant išvengti šių problemų: reguliarus sportas, nepersivalgymas ir suderintos mitybos įpročiai, laikas gryname ore, streso vengimas ir nuolatinis savo sveikatos sekimas su profesionalų pagalba.
Kartais nežino, kad reikia gydytis, kartais – bijo
Vaistininkė pastebi, kad net išgirdę diagnozę žmonės neretai nesuvokia, jog grėsmės sveikatai yra labai realios, ir renkasi gyvensenos radikaliai nekeisti: „Pacientai tiesiog paniškai bijo vien žodžio „insulinas“. Nors iki tol gydytojas dar gali paskirti įvairiausius kitus gydymo būdus – svarbu tik laiku atkreipti jo dėmesį. Gydymas insulinu reikalingas tik tada, kai tabletės jau nebeduoda reikalingo efekto.“
Būtent tai, jog žmonės nesuvokia cukrinio diabeto pavojaus, dažnai laikoma didžiausia problema – laiku pastebėjus ligos požymius įmanoma su jais kovoti ir sustabdyti ligą ankstyvoje stadijoje. Svarbiausia dar prieš pastebint aiškius simptomus atkreipti dėmesį – jei giminėje turite kitų sergančių ir nešiojatės daugiau nei kelis papildomus kilogramus, būtina kraują tikrintis reguliariai.
„Bet koks skausmas ar nepatogumas yra organizmo signalas, jog ne viskas jam gerai. Jei jis tęsiasi dieną ar dvi, tai gali nereikšti nieko baisaus, tačiau kai jis kartojasi, būtina sužinoti, ką tai galėtų reikšti. Pats nesuprasdamas žmogus gali pradėti gydyti cukrinio diabeto simptomus ir taip nesuderinęs vaistų su kita problema tik duoti kūnui visiškai nereikalingų, o galimai net ir žalingų medžiagų“, – aiškina specialistė.