Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas nustebino Europos Parlamentą. Įpratę prie iškilmingų kalbų, ceremoningo moralizavimo iš Europos Parlamento tribūnos, išgirdome gyvą, žmogišką liudijimą ir aiškią politinę viziją. Jeigu lyginsime popiežiaus kalbą Parlamente ir kandidato į Europos Komisijos vadovus J. C. Junckerio prisistatymą Parlamentui lapkritį, galima pasakyti, kad popiežius buvo daug konkretesnis. Pranciškaus Europos politinė vizija įkvepia ir skatina veikti. Šiame tekste noriu pasidalyti mintimis apie tai, ką išgirdau.
Kaip dvasinis lyderis, jis pradėjo nuo bendro tikslo, jungiančio Bažnyčią ir visas pasaulietines institucijas, tarp jų ir Europos Sąjungą. Tai siekis užtikrinti ir apginti žmogišką orumą. Žmogaus teisių plėtra yra esminis žmogaus orumo užtikrinimo instrumentas – tiek ES viduje, tiek jos santykiuose su kitomis pasaulio šalimis.
Nuo individo – prie visuomenei naudingos žmogaus teisių kultūros
Pasaulyje vis dar yra per daug atvejų, kai žmonės yra traktuojami tik kaip išnaudojimo objektai ar ekonominiai ištekliai. Tačiau žmogaus teisių principas negali būti absoliutus. Žmonės tampa žmonėmis tik per santykį su kitais. Todėl šiandien reikia kalbėti ne tiek apie individo teises, kiek apie žmogaus teisių kultūrą, išmintingai jungiančią individo teisę su visuotine gerove, t. y. su žmonėmis, šeimomis, žmonių grupėmis, su viskuo, kas sudaro mūsų visuomenę.
Popiežius kalbėjo, kad Europa serga. Šiandien ji panaši į nevaisingą močiutę: tai yra senstantis žemynas; milijonus žmonių kadaise įkvėpusias idėjas – solidarumą, demokratiją – pakeitė biurokratinė institucijų mašina, vis labiau prarandanti Europos gyventojų pasitikėjimą. Pranciškaus manymu, labiausiai paplitusi šiandien Europoje yra vienišumo liga, ypač skaudi vyresnio amžiaus europiečiams, atskirtiems nuo šeimų šilumos, taip pat jaunimui, nerandančiam atspirties taškų gyvenime. Tas pats vienišumas apėmęs skurstančius europiečius ir imigrantus, kurie bėgo į turtingus miestus tikėdamiesi išgyventi ekonominės krizės akivaizdoje.
Išsaugoti tikėjimą demokratija yra sunkus iššūkis, todėl, pasak popiežiaus, tikrosios žmonių valios atstovavimas, jos išraiška Europoje turi atlaikyti tarptautinių korporacinių interesų spaudimą. Tie interesai siekia susilpninti tikrą žmonių demokratiją, paversti ją formalia svetimo nematomos ekonominės galios aptarnavimo sistema.
Visus mus, vienaip ar kitaip atsakingus už Europos likimą, Popiežius iš Europos Parlamento tribūnos paskatino pradėti veikti nuo kelių dalykų. Pirmiausia – šeimos švietimas. Žmogaus švietimas šeimoje ir švietimo įstaigose negali apsiriboti technine ekspertize. Šeima, mokykla ir universitetas turi skatinti visapusį žmogaus augimą ir, svarbiausia, suteikti žmogui tinkamos ateities viltį.
Švietimas turi skatinti susirūpinti dėl planetos
Kalbėdamas apie milžinišką kūrybinį švietimo potencialą Europoje, Pranciškus paminėjo ir konkretų pavyzdį – alternatyviąją energetiką. Toliau skyrė nemažai dėmesio ekologijos temai.
Europa, pasak jo, visada buvo ekologijos skatinimo priešaky. Mūsų žemė reikalauja mūsų nuolatinio rūpinimosi ir dėmesio. Kiekvienas mūsų esame atsakingas už šį didį Dievo kūrinį. Mes esame ne žemės šeimininkai, o tik jos valdytojai. Mes turime gerbti aplinką ir rūpintis ja, tačiau dažniausiai pasiduodama dominavimo, manipuliacijos, išnaudojimo pagundoms. Pagarba aplinkai nereiškia tik jos nenaikinimo. Mes turime išmokti ją panaudoti geriems tikslams. Pranciškus paminėjo ir konkretų žemės ūkio sektorių, maitinantį ir palaikantį mūsų šeimas. Netoleruotina, pasak jo, kai milijonai žmonių badauja, o mes tiesiog išmetame tonas maisto. Pagarba gamtai reikalauja mus pripažinti save fundamentalia jos dalimi.
Dirbančiųjų teisės
Galiausiai popiežius paminėjo kitą žmogaus talento raiškos sritį – darbą. Europa turi rimtą iššūkį – jaunimo nedarbą ir kartu milžinišką srautą imigrantų, neretai sutinkančių dirbti nežmogiškomis sąlygomis, patirti tikrą išnaudojimą. Todėl ES, pasak popiežiaus, turi sugrąžinti darbo santykiams orumą ir ne tik rūpintis rinkos lankstumo reikalais, bet ir kurti tinkamas darbo sąlygas visiems. Būtent darbo pastovumas ir saugumas – tai pagrindiniai veiksniai, kurie galiausiai lemia žmogaus galimybę kurti šeimą ir auklėti vaikus.
Kviečiu jus susipažinti su visa kalba:
http://w2.vatican.va/content/francesco/en/speeches/2014/november/documents/papa-francesco_20141125_strasburgo-parlamento-europeo.html
http://www.katalikai.lt/index.php?id=6&nid=11552
http://www.katalikai.lt/index.php?id=6&nid=11553
Bronis Ropė
Europos Parlamento nuotraukos