Paveldėjus artimojo turtą, ne visada iškart kreipiamasi į notarą – dažniau įpėdiniai tiesiog ima rūpintis likusiu turtu patys. Tačiau ar toks faktinis paveldėto turto valdymas reiškia, kad palikimas priimtas? Advokatė Kaune Gintarė Girdzijauskienė atsako į šį ir kitus dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su palikimo tema. Taip pat ji pataria, ką būtina žinoti, kad išvengtumėte teisinių nesklandumų pradėję faktiškai valdyti paliktą turtą.
Kas laikoma palikimo priėmimu faktiškai pradėjus turtą valdyti?
„Pagal Lietuvos civilinę teisę įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis per įstatymų nustatytą terminą (per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo) pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo“, – nurodo advokatė Kaune.
Pasak advokatės G. Girdzijauskienės, įstatymai numato tris būdus priimti palikimą. Pirmasis – paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, antras – kreiptis dėl turto apyrašo (paveldimo turto inventorizacijos), trečias – imti turtą valdyti realiai. Taigi, jeigu paveldėjote namą ar žemę ir pradėjote ten gyventi, mokėti mokesčius, atlikti remontus ar kitaip tvarkyti turtą kaip savininkas, tai gali būti laikoma jūsų sutikimu priimti palikimą.
Kada turto valdymas prilyginamas palikimo priėmimui?
Vien fakto, kad rūpinatės turtu, gali nepakakti, teigia advokatė G. Girdzijauskienė, dėl to svarbu, kokių veiksmų imatės ir kokia jų paskirtis. Teismų praktikoje išskiriamos tam tikros sąlygos, kad faktinis valdymas būtų pripažintas palikimo priėmimu:
- Imkitės aktyvių veiksmų. Turite daryti konkrečius veiksmus su paveldėtu turtu (naudoti, prižiūrėti, remontuoti, mokėti mokesčius ir pan.).
- Elkitės kaip su savu turtu. Jūsų veiksmai turi rodyti siekį laikyti turtą savo nuosavybe, o ne tik laikinai prižiūrėti kito labui.
- Jums nebūtina turėti oficialią formą. Nėra privaloma rašyti pareiškimo notarui, kad šiuo būdu priimtumėte palikimą. Tačiau kilus ginčui gali tekti įrodyti savo veiksmus dokumentais ar liudytojų parodymais.
- Priimate visą palikimą. Jei faktiškai pradėjote valdyti bent dalį turto, teisės požiūriu laikoma, kad priėmėte visą palikimą (negalima pasirinkti paveldėti tik dalį turto).
„Jeigu šios sąlygos tenkinamos, jūsų elgesys bus traktuojamas kaip palikimo priėmimas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad gyvenimas paveldėtame būste ar nuolatinis jo prižiūrėjimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis priėmė palikimą faktiniais veiksmais. Tokiu atveju jūsų ketinimas paveldėti nustatomas pagal atliekamus veiksmus, o ne pagal formalias deklaracijas“, – atskleidžia G. Girdzijauskienė.
Kada reikėtų kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo?
Advokatės teigimu, į teismą dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai reikia oficialiai patvirtinti palikimo priėmimo faktą arba atkurti praleistus terminus. Tad yra kelios situacijos, kada rekomenduojama kreiptis į teismą:
- Nėra notaro dokumentų. Jeigu nepadavėte pareiškimo notarui per nustatytą terminą, o palikimą priėmėte faktiškai, teismas gali nustatyti juridinį faktą, kad palikimas priimtas. Tai aktualu, kai neturite paveldėjimo teisės liudijimo, bet reikia įregistruoti turtą savo vardu.
- Ginčo atveju su kitais įpėdiniais.
- Praleistas terminas. Kai praleidžiate 3 mėnesių terminą palikimui priimti, galite kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo arba fakto nustatymo, jeigu turėjote svarių priežasčių (pvz., nežinojote apie palikimą). Tuomet teismas, įvertinęs aplinkybes, gali jums leisti priimti palikimą pavėluotai.
Advokatė akcentuoja, kad tokiais atvejais teismui teks pateikti tokius įrodymus: liudytojų parodymus, išlaidas įrodančias sąskaitas, atliktų darbų nuotraukas bei kitus dokumentus, patvirtinančius, kad turtą valdėte kaip savą.
Kodėl svarbu oficialiai įforminti palikimo priėmimą?
„Esminis patarimas, kurį derėtų įsidėmėti, yra šis: faktiškas rūpinimasis turtu dar nereiškia, kad esate teisėtas savininkas – tai turi būti aiškiai įforminta arba pripažinta teisme. Neįforminę turto, negalėsite jo parduoti, dovanoti ar įregistruoti savo vardu, o ginčo atveju neturėsite stiprių įrodymų“, – pabrėžia advokatė.
Advokatė Kaune G. Girdzijauskienė skatina iš anksto pasirūpinti teisiniu aiškumu, kad vėliau nereikėtų spręsti kilusių konfliktų. Jei kyla neaiškumų, verta kreiptis į specialistą – profesionali teisinė pagalba gali padėti išvengti rimtų nuostolių ateityje.