„Smegenų insultas senėjančiame pasaulyje yra viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų. Tai antra pagal dažnį mirties priežastis ir pagrindinė ilgalaikio neįgalumo priežastis. Ilgalaikės tendencijos nedžiugina: per pastaruosius 25 metus sergančiųjų išeminiu galvos smegenų insultu skaičius ES auga, keičiasi sergamumo insultu epidemiologija – sergančiųjų amžius ženkliai jaunėja. Lietuvoje sergamumas šia liga išlieka vienas didžiausių Europoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros profesorė dr. Liuda Šinkariova.
Pasak VDU mokslininkės, po insulto geriausiai matomos fizinės sveikatos komplikacijos, sukeliančios neįgalumą, bet dažnai sutrinka ir dėmesys, atmintis. Šių funkcijų sutrikimai gali tapti pažintinio neįgalumo priežastimi – sumažėja protinės veiklos efektyvumas, gali būti sunku orientuotis net įprastoje aplinkoje, sunku prisitaikyti prie naujų ar sudėtingesnių situacijų. „Reabilitacijai po insulto šiuo metu naudojami pažangūs metodai, taikomos išmaniosios technologijos. Viena naujausių reabilitacijos tendencijų – virtualiosios realybės naudojimas pažinimo funkcijoms atkurti ir negaliai sumažinti. Taip, taip, teisingai pagalvojote, kad čia panašu į kompiuterinį žaidimą. Kaip tai veikia?
Užsidėjęs virtualiosios realybės akinius pacientas tarsi persikelia į specialiai sukurtų užduočių pasaulį. Akiniai atriboja asmenį nuo realios aplinkos trukdžių, pacientas įsitraukia į virtualiąja trimatę aplinką, kurioje pulteliu gali judinti „rankas“, perkelti daiktus iš vienos vietos į kitą. Kompiuteris fiksuoja, ar pacientas sėkmingai atlieka dėmesio ir įsiminimo reikalaujančias užduotis. Jei sėkmingai – pateikia sudėtingesnes, iššūkių daugėja, programa praneša apie rezultatą – pavyko ar ne. Visa tai stiprina susidomėjimą, įtraukia, palaiko motyvaciją stengtis – treniruoti dėmesį ir atmintį“, – pasakoja prof. dr. L. Šinkariova.
VDU Psichologijos katedros mokslininkės, padedamos Kauno technologijos universiteto (KTU) programuotojų, sukūrė naują dėmesio ir atminties funkcijų atstatymo metodą, jis šiuo metu išbandomas Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Nr. S-MIP-23-137). „Įrodžius metodo veiksmingumą, jį būtų galima taikyti visose reabilitacijos įstaigose ar net namuose. Jei paklaustumėte, kodėl programa skirta būtent dėmesio ir atminties funkcijoms atstatyti, atsakytume, kad tai pačios pagrindinės pažinimo funkcijos, kurios daro įtaką likusioms. Nuo dėmesio ir įsiminimo galimybių priklauso, kaip žmogus prisitaikys aplinkoje, kaip supras situaciją ir kiek sėkmingai priims sprendimus. Yra pagrindo manyti, kad treniruojant dėmesio ir atminties funkcijas pagerėja ir kitos pažinimo galimybės – mąstymas, kalba, psichomotorinis greitis, net ir fizinės reabilitacijos rezultatai“, – metodo pritaikymo svarbą akcentuoja viena iš projekto vykdytojų.
Tačiau tyrėjai turi daugiau ambicijų. Sveikstant labai svarbus emocinis komponentas. Jei pacientas reabilitacijoje užsiima nauja iššūkius keliančia veikla, įsitraukia į užduotis, kurios parenkamos pagal pradines galimybes, pats mato savo progresą, atsiranda viltis ir noras tęsti. Šie dalykai labai svarbūs atsistatant po insulto, nes kartais žmogus labai nerimauja dėl savo būklės, pasijunta bejėgis, nesavarankiškas, pasiduoda liūdesiui ir nebesistengia laikytis sveikimo rekomendacijų, pvz., kartoti fizinių pratimų ar pan. Tikimasi, kad įtraukiosios virtualios realybės taikymas gali mažinti depresijos ir nerimo simptomus.
Kuo skiriasi veikla įtraukioje ir neįtraukioje virtualiojoje realybėje? Pasak VDU mokslininkės, atliekant užduotis kompiuterio ar planšetės ekrane, matomas dvimatis vaizdas ir reali aplinka, kurioje tuo metu žmogus yra.
„Tai neįtrauki virtualioji realybė. Užsidėjęs virtualiosios realybės akinius žmogus nemato aplinkos, kurioje yra čia ir dabar, mato trimatį vaizdą, kuriame pats tarsi dalyvauja – tai įtrauki virtualioji realybė. Kol kas mokslinių tyrimų nedaug, bet jau yra įrodymų, kad įtrauki (3D) virtualioji realybė skatina greitesnį naujų neuroninių ryšių susidarymą smegenyse. Užduotis atliekant plokščiame ekrane, dalyvauja tik kelios pažinimo funkcijos, o veikdamas trimatėje dirbtinėje realybėje žmogus turi pasitelkti beveik visas savo galias pažinti tą naują pasaulį – taip intensyviau stimuliuojami neuronų tinklai, užtikrinantys sveikimą. Pažangiausios pasaulio ligoninės jau naudoja šias technologijas judėjimo funkcijoms atkurti, pvz., pacientas virtualiojoje realybėje slidinėja arba irkluoja sraunioje upėje, turi išvengti kelyje pasitaikančių kliūčių. Tokių užduočių integravimas į reabilitacijos paslaugas kur kas geriau padeda atkurti pusiausvyros, regos ir judesio koordinacijos bei kitas judėjimui reikalingas funkcijas. Labai tikėtina, kad tokia multisensorinė stimuliacija gali padėti ne tik tiems pacientams, kuriems po insulto ar traumos sutriko judesiai, bet ir tiems, kuriems pasireiškia pažinimo funkcijų sutrikimai“, – pasakoja profesorė.
Naujoji įtraukios virtualiosios realybės programa jau išbandyta ekspertų grupėje ir pradėta taikyti pacientams, patyrusiems insultą. Pacientai dalyvauja trisdešimties minučių užsiėmimuose (iš viso 10 užsiėmimų) ir atlieka dvi užduotis. Mokslininkė džiaugiasi, jog pirmieji tyrimo rezultatai teikia vilties – pacientų, kurie dalyvavo užsiėmimuose, pagerėjo ne tik atmintis ir dėmesys, bet ir nuotaika, lyginant su užsiėmimuose nedalyvavusiais. Kas dar džiugina – kad pacientai labai noriai dalyvauja šiuose užsiėmimuose, jaučia susidomėjimą, smalsumą.
„Nors kai kurie pacientai į užsiėmimus įsitraukia nedrąsiai, nes prieš tai nebuvo turėję panašios patirties, tačiau labai greitai įpranta prie įrangos, o užduotys sukurtos būtent taip, kad jų valdymas nekeltų iššūkių ir vyresniems žmonėms. Taigi, dažnai pacientai užsiėmimui einant į pabaigą nenori užbaigti, kaip jie patys teigia, „pagauna azartą“. Visi pacientai užsiėmimus vertina labai pozityviai, nes jie patys pastebi, kad kiekvieną kartą pasiekia vis aukštesnį lygį“, – projekto rezultatais dalijasi tyrėja.
Apibendrinant, galima pastebėti atsirandančias tendencijas, kurios skatina naujausias technologijas integruoti į sveikatos priežiūros sistemos teikiamas paslaugas. „Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad technologijos nepakeis įprastos reabilitacijos svarbos, tačiau technologijų, kaip priemonės, integravimas į įprastą reabilitaciją gali suteikti daug naudos. Be pacientų įsitraukimo, padidėjusios motyvacijos lankytis užsiėmimuose, galime tikėtis ir greitesnio sveikimo dėl jau minėto neuroninių tinklų aktyvavimo. Taigi, naujausių technologijų integravimas į sveikatos priežiūros paslaugas gali gerokai praplėsti reabilitacijos galimybes“, – akcentuoja prof. dr. L. Šinkariova.
Lietuvos mokslų taryba remia inovatyvių technologijų tyrimus. Tokiais tyrimais siekiama ne tik mokslo plėtros, bet ir praktinės naudos pacientams atstatant savarankiškumą. Įtraukios virtualios realybės taikymo insulto reabilitacijoje idėja yra nauja ir originali nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Tikimasi, kad įrodymais pagrįstas naujas reabilitacijos metodas dėl savo patrauklumo ir naudojimo paprastumo prigis praktikoje.