Pradinis / Kultūra / Kaip skleidėsi lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje?

Kaip skleidėsi lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje?

Tyrinėjant Mažosios Lietuvos raštijos paveldą galima rasti daug įdomių ir intriguojančių faktų apie lietuvių kalbą, jos formavimąsi ir kaitą. Mažojoje Lietuvoje daug lietuvių filologijos darbų pasirodė anksčiau nei Didžiojoje. Ten išspausdinta pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Kristijonas Donelaitis parašė pirmąjį lietuviškos grožinės literatūros kūrinį – „Metus“, buvo leidžiami atgimimo laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“.

Mažojoje Lietuvoje pradėjus plisti protestantizmui, reikėjo priemonių naujoms religinėms idėjoms skleisti. Tuometė vokiečių valdžia ėmė finansuoti lietuviškų knygų rengimą. Leistos religinės protestantiškos knygos, žodynai, kad vokiškai kalbantys kunigai galėtų bendrauti su parapijiečiais. Vienas tokių leidinių – Jokūbo Brodovskio lietuvių ir vokiečių bei vokiečių ir lietuvių žodynas, kurį tyrinėjo šviesaus atminimo leksikologas, 2014 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Vincentas Drotvinas.

J. Brodovskio žodynas – vienas reikšmingiausių lietuvininkų kultūrinio ir filologinio paveldo paminklų. Jis atspindi kalbos raidos etapą, kai nebeapsiribota bažnytine kalba, atsigręžta į žmonių šnekamąją kalbą. J. Brodovskio žodyne galima rasti ne tik religinės leksikos, bet ir kasdienės vartosenos žodžių, per tūkstantį priežodžių, patarlių ir mįslių. Prof. V. Drotvino pastangomis J. Brodovskio rankraštinis vokiečių ir lietuvių kalbų žodynas išleistas 2009 m. Lietuvoje.

Ieškodamas duomenų apie senuosius lietuvių kalbos žodynus, prof. V. Drotvinas Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Gdanske aptiko dar vieną lietuvių kalbai svarbų veikalą – Michaelio Morlino traktatą „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“. Savo traktatu M. Morlinas įprasmino 1702 m. tarp Mažosios Lietuvos kunigų kilusį ginčą dėl bažnytinių raštų kalbos santykio su lietuvių šnekamąja kalba. Ilgą laiką stebėdamas vis didėjantį bažnytinių raštų ir šnekamosios kalbos atotrūkį, M. Morlinas suvokė būtinybę ją taisyti, atsisakyti svetimybių. Jis reikalavo bažnytinių raštų kalbą padaryti aiškią ir suprantamą tikintiesiems, skatino kunigus mokytis leksikos posakių iš liaudies šnekamosios kalbos. Prof. V. Drotvino atlikta išsami traktato „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ analizė atskleidė, kad M. Morlinas pagrįstai gali būti laikomas pirmuoju kalbos kultūros teoretiku, o jo neigiamas požiūris į barbarizmais užterštą raštų kalbą ir siūlomi rašomosios kalbos tobulinimo principai traktuojami kaip pažangūs reiškiniai, aktualūs ir mūsų dienomis.

Lietuvos mokslų akademija, įgyvendindama Europos socialinio fondo remiamą projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, siekia kuo plačiau pristatyti Lietuvos mokslo premijos laureatus ir jų atliktus reikšmingus tyrimus.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top