Atėjus viduržiemiui, kintant oro temperatūrai, pradeda siausti įvairios infekcinės ligos. Ne tik žmonės, bet ir gyvūnai augintiniai yra linkę sirgti infekcinėmis ligomis, ypač vyraujant permainingiems orams.
Nusilpęs imunitetas lemia infekcijas
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė teigia, kad nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, lemiančių gyvūnų infekcijas. Todėl, atšalus orams, dažnas gyvūnų augintojas susirūpina augintinio būkle, jo imunitetu, domisi, ar jis nenusilpo.
Žodis „imunitetas“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „imuninis“ ir reiškia „laisvas nuo ko nors“. Imunitetas – organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis – išsaugoti organizmą ir apsiginti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima. Imuniteto veiklos pagrindas – atpažinti „savą“ ir „svetimą“. Šias gyvūno (ar žmogaus) organizmo apsaugines funkcijas atlieka speciali imuninė sistema, kuri ir lemia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, svetimų audinių, ląstelių, baltymų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų – antigenų.
Kas alina gyvūnų imuninę sistemą?
Gyvūnų imuninė sistema dažniausiai nusilpsta dėl neigiamai ją veikiančių aplinkos veiksnių: netinkamos gyvūnų laikymo patalpos, šalto ir drėgno oro, deguonies trūkumo uždarose patalpose, vitaminų trūkumo šeriant nepakankamai subalansuotais pašarais, įtampos, triukšmo.
Šunys, kurie auginami retai vėdinamose ir šiltose patalpose, išvesti pasivaikščioti, gali persišaldyti, nes šaltu žiemos periodu jiems bėgiojant suintensyvėja kvėpavimas, todėl praryjama daug šalto oro.
Katės šaltuoju metų laikotarpiu dažniausiai laiką leidžia šiltose patalpose, tačiau jų imuninės sistemos atsparumas taip pat gali susilpnėti (joms grėsmę kelia skersvėjai), ir jos gali persišaldyti.
Kas rodo, kad imunitetas nusilpęs?
Kad imunitetas nusilpęs, rodo dažni peršalimai, besikartojančios ir užsitęsusios infekcinės ligos, pablogėjusi odos ir kailio išvaizda, pakitęs įprastas gyvūno elgesys – depresija.
Ką daryti, kad imuninė sistema būtų stipri?
Gyvūnų imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik baigiantis žiemai ar pavasario pradžioje, bet ir ištisus metus. Visų pirma, gyvūnus reikia dažniau vesti pasivaikščioti gryname ore, gerai vėdinti patalpas, keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais papildytais pašarais.
Žinoma, kad gyvūno imunitetui turi įtakos ir paveldėta sveikatos būklė, ir tai, kokie išoriniai veiksniai galėjo paveikti vystymąsi. Šie apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu imunitetu. Jeigu gyvūno organizmo imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką gyventi organizme, nesukeldamos infekcijos.
Pasak dr. I. Jacevičienės, kad gyvūnų organizmo imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos. Tuomet mikroorganizmai bus nepajėgūs sukelti ligos, nes yra bus nukenksminami ir pašalinami iš organizmo. Tačiau jeigu organizmo apsaugines funkcijas atliekanti speciali imuninė sistema nusilpusi, tada prasideda ligos. Todėl nereikėtų pamiršti gyvūnus paskiepyti nuo infekcinių ligų, nes šuns ar katės organizmas bet kuriuo metų periodu yra imlus įvairioms specifinėms infekcinėms (virusinėms) ligoms.
Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikroorganizmų. Todėl, kaip aiškina veterinarijos gydytoja dr. I. Jacevičienė, infekcinių ligų imunoprofilaktika yra vienintelis veiksmingas būdas išvengti gyvūnų susirgimo infekcinėmis ligomis ir kontroliuoti infekcinių ligų plitimą (pasiutligės). Prieš imantis radikalesnių priemonių (t. y. skiepijimo) imunitetui stiprinti, pirmiausia derėtų išsiaiškinti, ar gyvūnas sveikas.
Reikėtų ne slopinti gyvūno organizmo apsaugos veiksnius, o juos stiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą, ir jūsų gyvūnas bus sveikas.