Paauglystė yra vienas sudėtingiausių laikotarpių žmogaus gyvenime. Šiuo metu formuojasi žmogaus asmenybė, nuostatos, vertybės. Dažnai jos nekinta visą gyvenimą ir lemia jauno žmogaus svarbiausius sprendimus. Tinkamai bendraudami su paaugliais tėvai gali apsaugoti juos nuo netinkamo elgesio ir abejotinų pasirinkimų. Tačiau tai būtina daryti ne moralizuojant, draudžiant ar baudžiant, o užimant stebėtojo vaidmenį. Reikėtų domėtis paauglio aplinka (bet jo nekontroliuoti) ir būti pasirengus jam padėti.
Nebijokite paauglių maišto
„Dažnai tėvai nesupranta, kodėl paaugliai yra irzlūs, uždari, nelinkę bendrauti, be galo egocentriški ir grubūs. Paauglystėje vaikus valdo hormonai, adrenalinas ir noras išbandyti, peržengti ribas. Nebijokite paauglių maišto ir prieštaravimų. Taip jie stengiasi išreikšti save, atrasti savo vietą tarp bendraamžių, įsitvirtinti savo bendruomenėje. Nors ir demonstruoja atsainumą, atsiribojimą nuo šeimos gyvenimo, jie vis tiek stebi, seka ir įsimena viską, ko tėvai per gyvenimą moko. Nors paaugliai kuria savas žaidimo taisykles, jie nesąmoningai vadovaujasi savo šeimos vertybėmis, todėl svarbu, kaip šeimoje elgiasi suaugusieji“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, asmeninio efektyvumo ir komunikacijos temų ekspertas, konsultantas Džiugas Dvarionas.
Tėvų autoritetas
Siekiant sukurti tvirtą ryšį su paaugliais ir užsitarnauti jų pasitikėjimą, pirmiausia derėtų keisti stereotipinę elgseną ir mąstymą, vengti valdingos kontrolės ir moralizavimo. Reikėtų labiau domėtis vaikų kasdienybe, kalbėtis tomis temomis, kurios vyrauja paauglių pasaulyje.
D. Dvarionas pataria dažniau nusileisti paaugliams ir pripažinti jų norą būti suaugusiaisiais, nedrausti jiems, pavyzdžiui, surengti vakarėlį namie ar grįžti vakarais vėliau. Tačiau vaikai turėtų prisiimti visą atsakomybę už savo veiksmus. „Nedrauskime paaugliams bendrauti su bendraamžiais, nors kartais atrodo, kad neleisti yra geriausia išeitis siekiant apsaugoti juos nuo netinkamos draugijos ar patirties. Laikas suprasti, kad savo paaugliams tėvai nėra pagrindiniai autoritetai. Savo gyvenimą paaugliai kuria tarp bendraamžių, jų gyvenimo nuostatas kuria santykiai su vienmečiais lyderiais“, – sako D. Dvarionas.
Taip pat specialistas pataria neprimesti paaugliams tradicinių nuostatų, kad ir kokiomis teisingomis vertybėmis grįstos jos būtų. Patarlė „lenk medį, kol jaunas“ paauglystės metu įgyja ypatingą prasmę. „Šiandienos vaikai siekia patirti kuo daugiau ir kuo anksčiau. Pokyčių visuomenėje mes nesustabdysime, o „balanos gadynės“ draudimai taip pat nėra išeitis. Viskas, ką galime padaryti norėdami suspėti paskui jaunąją kartą, – tai tapti lankstesni, priderinti savo mąstymą, nuostatas ir vertinimus, nuoširdžiai domėtis vaikų gyvenimu, žinoti jų pomėgius ir leisti jiems suprasti, kad visada esame pasirengę padėti“, – pataria ISM lektorius.
Svarbiausia – kantrybė
Auginant paauglį svarbiausia kantrybė. Kantrybė padeda sutramdyti norą moralizuoti, barti ar drausti. Pasak specialisto, išmintingai mylintys tėvai nesistengs savo aikštingam paaugliui sakyti: „Mes tave taip mylime, o tu…“ Jie kantriai, tarsi kambaryje esantys baldai, stebės, seks, nesikiš į „ne savo reikalus“, tačiau bus savo mylimiausioms atžaloms kaip reikalingų išteklių pilna „sekcija“. Joje paaugliai visada ras ieškomus atsakymus į jiems svarbius klausimus. Kartais gali atrodyti, kad tai neteisinga, nes tėvai yra tėvai. Bet tai ir yra didžiausias menas – nugalėti savo „ego“, nusileisti ir prisiderinti“, – sako D. Dvarionas.
Vaikams svarbu žinoti, kad mylintys tėvai visada pasirengę padėti, kad jais galima pasitikėti. Stebintys ir nemoralizuojantys tėvai nesukelia baimės kreiptis pagalbos, patarimo, vaikams nekyla noras slapstytis. Todėl svarbiausia, esant progai, kaskart parodyti savo vaikams, kad šeimoje ne barama, o padedama.