Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»Kaip šv. Velykas švęsdavo tremtiniai: virtuali paroda
Kultūra

Kaip šv. Velykas švęsdavo tremtiniai: virtuali paroda

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Sovietų okupacijos laikais svarbiausia krikščioniška šventė – šv. Velykos – buvo minima paslapčia, dažnai – ir prie ištuštėjusio šeimos stalo. Vienintelis ryšys tarp Lietuvoje likusių ir sovietų imperijos platybėse ištremtų, įkalintų šeimos narių – tai laiškai. Iki 1953 m. politiniai kaliniai per metus galėjo parašyti po du laiškus ir tik rusų kalba – laiškai buvo griežtai cenzūruojami. Tik po Stalino mirties, režimui šiek tiek sušvelnėjus, politiniams kaliniams buvo leidžiama rašyti gimtąja kalba neribotą skaičių laiškų.

  • Lietuviai politiniai kaliniai švenčia šv. Velykas. Karaganda, Kazachijos SSR, 1955 m.
  • Šv. Velykų mišios, aukojamos Intos lagerio 9-oje šachtoje. 1955 m.

Štai kaip Valys Girdžiūnas 1955 m. siųstame laiške šeimai aprašė šv. Velykų šventimą Dubovkoje, Karagandos srityje: „Susirenka trisdešimt penki žmonės: lietuviai, latviai, lenkai. Užimame vietas, glaudžiai, broliškai susispaudę – petys į petį. Visi vieno tikėjimo, visi prispausti vienos dalios, visi trokštantys vieno – laimės ir laisvės. Visi atsistojom, trumpai pasimeldėm. Vienas iš mūsų tautiečių, turintis gerą balsą, ima giedoti: „Linksma diena mums nušvito“. Tada visi susėdome ir pradėjome valgyti šventišką, tradicinį margutį, pašventintą Tėvo Petro.

Margučio, atsiųsto iš Latvijos ar Lietuvos, išėjo visiems po ketvirtadalį. Tą mažytį kąsnelį kiekvienas taip kruopščiai, su susikaupimu ėmėme ir valgėme lyg kokią didžiausią retenybę. Taip paviešėjome, pasidalijome mintimis, paguodėme vieni kitus ir pasimeldę išsiskirstėme.“

Politinis kalinys Algis Susnys šv. Velykų proga sveikinimo atviruke, skirtame likimo bičiulei, politinei kalinei Nijolei Gaškaitei, ilgesingai rašė, kaip jis trokšta išvysti tekančią saulę virš baltų Pažaislio vienuolyno bokštų ir išgirsti, kaip Kauno katedros varpai gaudžia „Aleliuja“.

Politinis kalinys Vladas Pupšys savo 1955 m. rašytame velykiniame sveikinime, siųstame iš Irkutsko srities, broliukui Vytukui linkėjo „visuomet atminti savo, kaip lietuvio, vardą.“        

Šv. Velykų proga Genocido ir rezistencijos tyrimo centras parengė virtualią parodą „Viltingas „Aleliuja“ iš toli“. Parodoje eksponuojami su šv. Velykomis susiję politinių kalinių ir tremtinių laiškai, atvirukai, piešiniai, fotografijos, dienoraščių ištraukos.

Parodą galima rasti čia.

Nuotraukos iš LGGRTC archyvo

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisLašišos kepsnys
Kitas straipsnis Orientacinis žaidimas visai šeimai „Vaikų Velykėlės Kaune“

Susiję straipsniai

Kaunietiški akcentai naujame Aldonos Tüür romane „Baseinas“

8 birželio, 2026

Upė, kuri pasakoja: į Santakos parką grįžta žemės meno pleneras

22 gegužės, 2026

Kaune startuoja „Galerija ant ratų“: meninei patirčiai atgis Šančių autobusų garažo fasadas

14 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.