Sveiko gyvenimo būdo mada atsispindi ir Lietuvos prekybos centrų lentynose: nemaža dalis šalies pirkėjų tvirtina apeinantys paruoštą maistą, traškučius, užkandžius. Lietuvoje net kas trečias pirkėjas teigia neperkantis paruošto maisto (35 proc.) bei užkandžių (33 proc.), kai pasaulyje paruošto maisto neperka vidutiniškai apie 16 proc. pirkėjų, traškučių ir kitų užkandžių – 9 proc.
Tokius duomenis atskleidė didžiųjų prekybos tinklų pardavimą stebinti rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“, 2015 metų pabaigoje atlikusi pasaulinį pirkėjų įpročių tyrimą ir klaususi vartotojų nuomonės apie skirtingas prekių kategorijas.
„Lietuvoje maisto produktų pasirinkimo įpročiai rodo ryškias sveikatingumo tendencijas. Prekybos centrams siūlant didelį ir įvairų prekių asortimentą, kiekviena kategorija turi ir lojalius pirkėjus, ir žmones, kurie niekada neperka tų kategorijų produktų. Remiantis ne pardavimo duomenimis, o žmonių apklausa, jie vengia gazuotų gėrimų, alkoholio, bando sumažinti saldumynų vartojimą. Apskritai Lietuvos pirkėjai itin domisi informacija apie maisto, gėrimų įtaką sveikatai, ypač atidžiai skaito produktų etiketes, analizuoja maisto produktų sudedamąsias dalis“, – sako „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Paruošto maisto teigia neperkantys 29 proc. Latvijos prekybos centrų pirkėjų, didesnę toleranciją šiai prekių grupei rodo Estija (17 proc.). Traškučių ir užkandžių neperkančių prekybos centrų klientų dalis Latvijoje ir Estijoje yra mažesnė negu Lietuvoje – po 28 proc., tačiau vis tiek tris kartus viršija pasaulio vidurkį.
Tyrimas parodė, kad senas kulinarines tradicijas puoselėjančiose šalyse – Izraelyje, Italijoje, Graikijoje – paruoštas maistas nevilioja 40–50 proc. pirkėjų. Absoliuti Europos rekordininkė yra kainoms jautri Čekija – čia kulinarinių gaminių neperka net 56 proc. prekybos centrų klientų.
Visiška priešingybė Europai yra greitojo maisto kultūrą išvysčiusi Azija, nes Kinijoje, Indonezijoje bei Tailande paruošto maisto neperka vos po kelis procentus pirkėjų, kaip ir traškučių bei užkandžių.
„Nielsen“ skaičiuojamo pirkėjų pasitikėjimo indekso duomenimis, šiemet pirmąjį ketvirtį net ketvirtadalis Lietuvos pirkėjų kaip didžiausią savo rūpestį nurodė sveikatą. Kas ketvirtas Lietuvos pirkėjas atidžiai skaito maisto produktų etiketes, o kas trečias bent užmeta į jas akį.
„Lietuvos pirkėjams sveikata yra ypač svarbi. Panašu, kad jie negirdomis nepraleidžia viešojoje erdvėje pasirodančių rekomendacijų mažinti įvairių bandelių valgymą, riboti cukraus kiekį. Saldžiais kepiniais ir kitais saldumynais teigia nesusiviliojantys 8 proc., gazuotais gėrimais – 31 proc., o alkoholiu – penktadalis Lietuvos pirkėjų. Atsparumu šių kategorijų produktams lietuviai lenkia estus ir latvius“, – sako I. Lepp.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos prekybos centrų pirkėjų tradicinis prekių krepšelis yra duona, pienas ir jo gaminiai. Pieno, varškės, sūrio, jogurtų teigia neperkantys 2 proc. šalies pirkėjų, duonos – 3 proc. Tai visiškai atitinka pasaulio tendencijas.