Užsiimate aktyvia fizine veikla ir stengiatės nuolat žiūrėti, ką dedate į savo lėkštę? Kad būtų lengviau derinti fizinę veiklą su mityba, pravers profesionalų patarimai. Štai Edvinas Krungolcas, olimpinių žaidynių prizininkas, pasaulio ir Europos penkiakovės čempionas, sako, kad sportuojant svarbiausia – atrasti ir suderinti savo organizmui tinkamą sporto ir mitybos laiką.
1. Svarbiausia – vartojimo laikas
E. Krungolcas teigia, kad, kaip ir miegas, maistas turi savo laiką paroje. Į tai svarbu atsižvelgti tiek profesionaliems sportininkams, tiek mėgėjams. „Norint fizinę veiklą derinti su mityba, labai svarbi dienotvarkė – laikas, kada valgai ir kada gali visavertiškai sportuoti. Tačiau kiekvienam organizmui – skirtingai. Pavalgęs pietus, galėčiau ilgai nedelsti ir eiti lengvai paplaukioti, tačiau intensyviau sportuoti, pavyzdžiui, bėgioti, galėčiau tik po kokių 2–3 valandų, – sakė E. Krungolcas. – Nėra nustatyta, kokį laiko tarpą reikia išlaikyti tarp sporto ir valgymo, – tai priklauso nuo individualios treniruotės.“
Beje, E. Krungolcas teigia, kad sportuoti tik atsikėlus ir tuščiu skrandžiu – ne pats geriausias įprotis. „Tačiau tai taip pat nėra taisyklė. Anksčiau mano diena prasidėdavo šaudymo treniruotėmis, jos statiškos, todėl po pusryčių labai gerai susireguliuodavo virškinimas“, – sakė sportininkas.
2. Neapsunkinkite organizmo
Anot E. Krungolco, sportuojant taip pat labai svarbu saikas mityboje. „Neturiu jokių griežtos mitybos principų – tiesiog stengiuosi riboti suvartojamo maisto kiekį. Labai svarbu, kad organizmas nebūtų apkrautas, ypač varžybų metu. Organizmas turi greitai virškinti maistą, o, pavyzdžiui, mėsa apsunkina skrandį ir reikia ilgesnio laiko, kad organizmas įsisavintų medžiagas“, – teigė jis.
E. Krungolcas pataria vartoti daugiau žuvies, daržovių ir ląstelienos.
3. Po treniruočių – lengvai, bet energingai
Sportininkas primena – treniruočių metu organizmas jau gavo didelį krūvį, todėl po jų reikėtų vartoti maistą, kuris lengvai virškinamas, geriausiai tinka angliavandeniai. „Sportuojant kelias valandas per dieną, nepakeičiamas maistas – bananai. Tai universalus produktas – lengvai įsisavinamas, nereikalauja specialių laikymo sąlygų, tinka net ir bėgant maratonus, – sakė E. Krungolcas. – Verta atkreipti dėmesį į tai, kad bananai nesuteikia itin daug energijos – jos gauname greitai, tačiau kiekis nedidelis.“ Anot sportininko, tarp treniruočių pasistiprinti galima ir įvairiais batonėliais, ypač tais, kurie turi angliavandenių.
Beje, treniruočių metu organizmas praranda daug skysčių ir naudingų medžiagų, todėl, net ir nejaučiant troškulio, sportuojant reikėtų nepamiršti nuolat gerti pakankamai skysčių. „Sportuojantiems vanduo turėtų tapti geriausiu draugu. O užsiimantiems intensyvesniu sportu reikėtų nepamiršti ir energinių gėrimų, mineralų, elektrolitų. Juk organizmas irgi pavargsta, išsikrauna kaip baterija ir jį reikia nuolat įkrauti“, – sakė sportininkas.
4. Atsižvelkite į metų laikus
Sportininkas teigia, kad norintys subalansuoti mitybą turėtų atsižvelgti ir į metų laikus. „Šaltuoju metų laiku, kai mums labiausiai reikia natūralių ir šviežių daržovių, Lietuvoje tokios prabangos neturime. Todėl žiemą ir pavasarį geriausiai šią problemą išsprendžia maisto papildai, naudingi bendrai mūsų organizmo gerovei, – sakė E. Krungolcas. – Pavyzdžiui, žuvų taukai reikalingi visus metus – jie gerina savijautą, tinka širdžiai, nuotaikai, odai, mes juk neturime tiek saulės, kiek norime, be to, retas žmogus kasdien vartoja riebią žuvį – lašišą ar skumbrę.“
E. Krungolcas taip pat paaiškina, kodėl be šių produktų neapsieina sportuojantys. „Profesionalūs sportininkai negali sau leisti valgyti be saiko, o maisto papildai palengvina organizmo veiklą ir virškinimą. Sportuojantys daug prakaituoja, dėl didelio fizinio krūvio netenka svarbių elementų, o vienintelis būdas juos atgauti yra maistas, tačiau negalime sau leisti valgyti tiek, kiek širdis geidžia, – svarbių medžiagų praradimą vertėtų kompensuoti kitais būdais, pavyzdžiui, natūraliais maisto papildais.“
5. Drastiškiems pokyčiams – griežtas „ne“
Norintiems sportuoti, tačiau bijantiems, kad sporto ir mitybos derinimas – per daug laiko atimantis dalykas, E. Krungolcas pataria pradėti nuo mažų žingsnelių. „Nėra vienodų receptų ar taisyklių, kiekvienas organizmas yra savitas, skirtingas: kas tinka vienam, galbūt visiškai netiks kitam. Pirmiausia vertėtų įsigilinti į savo įpročius. Jeigu matome, kad jie netinkami, keiskime juos, bet tik ne drastiškai, o po truputį, – sakė E. Krungolcas. – Štai tada priartėsime prie svarbiausio tikslo – galėsime susireguliuoti savo organizmui tinkantį sporto ir mitybos laiką.“