Lapkričio 13 d., sekmadienį, Vilniuje prasidėjo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidai. Aušros vartų atlaidai vieni iš svarbiausių Lietuvoje, o pati Aušros vartų šventovė kartu su Kryžių kalnu, Šiluva, Vilniaus arkikatedra ir Dievo Gailestingumo šventove Lietuvoje yra labiausiai lankoma piligrimų.
Kas yra piligrimystė? Kaip tapti piligrimu? Kur keliauja Lietuvos piligrimai? Kokios Lietuvos šventosios vietos yra populiariausios tarp užsienio piligrimų? Tai dažniausiai užduodami klausimai, į kuriuos tenka atsakyti Lietuvos piligrimų bendrijos nariams. Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas, socialinių mokslų daktaras Darius Liutikas, piligrimystės reiškinį tyrinėja jau beveik dvidešimt metų. Pasak jo, piligrimystė ir religinis turizmas Lietuvoje tampa vis populiaresnėmis kelionių rūšimis. Žmonėms šiame greitai kintančiame ir globaliame pasaulyje vis dažniau reikia atrasti gyvenimo prasmę ir aiškias gyvenimo nuorodas, įgauti dvasinės stiprybės ir vilties. Tai gali suteikti piligriminės kelionės.
Piligrimystė ar religinis turizmas?
Vienas dažniausių klausimų, susijusių su piligrimyste, yra jos skirtumai nuo turistinių kelionių. Pasak Dariaus Liutiko, pagrindinis piligrimystės skiriamasis bruožas – kad tai yra ne tik fizinė kelionė į šventą vietą, bet ir dvasinė, vidinė žmogaus kelionė į save. Tuo piligrimystė skiriasi nuo religinio turizmo, kurio metu keliaujama į religines vietas dėl pažintinių ar kultūrinių motyvų. Dažnai šventos vietos pasižymi išskirtine architektūrine ar istorine verte, todėl jos įtraukiamos ir į turistinius maršrutus. Viešojoje erdvėje sąvokos „piligrimystė“, „religinis turizmas“, „piligriminis turizmas“, „sakralinis turizmas“ dažnai vartojamos kaip sinonimai, tačiau piligrimystė, arba vertybinė kelionė, savo esme yra visiškai priešinga turizmui arba poilsinėms ir rekreacinėms kelionėms.
Kur keliauja Lietuvos piligrimai?
Aušros vartai – viena iš dvidešimties pagrindinių Lietuvos piligrimystės vietų. Visi žinome, kad ši vieta nuo XVII a. pradžios garsėja stebuklingu ir karūnuotu Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslu. Stebuklų liudytojais – votais – yra dekoruotos Aušros vartų koplyčios sienos. Lietuvos piligrimai taip pat keliauja į kitas stebuklingais laikomų ar karūnuotų Švč. Mergelės Marijos paveikslų vietas Lietuvoje (Trakai, Žemaičių Kalvarija, Šiluva, Krekenava, Pivašiūnai) ar užsienyje (Čenstochova, Montseratas, Roma). Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietos taip pat pritraukia daug piligrimų (Šiluva, Lurdas, Fatima, Medžiugorjė). Pagrindinės Lietuvos piligrimų lankomos vietos užsienyje yra Roma, Šventoji Žemė, Santjago de Kompostela. Iš pasaulyje garsių piligrimystės vietų Lietuvoje dar turime Kryžių kalną, Dievo Gailestingumo šventovę su Gailestingojo Jėzaus paveikslu. Šiuolaikiniai piligrimai keliauja ne tik pėsčiomis, bet Kalvarijos Kryžiaus kelias einamas tik pėsčiomis. Lietuvoje turime keturias Kalvarijas, išsidėsčiusias atvirame kraštovaizdyje: Vilniaus, Žemaičių Kalvarijos, Beržoro ir Veprių.
Kodėl Lietuvoje mažai užsienio piligrimų?
Pasak D. Liutiko, Lietuva turi puikias galimybes pritraukti iš užsienio piligrimų ir religinių turistų. Mūsų šalyje yra didelis religinio turizmo ir religinio paveldo vietų skaičius. Aplink jas dažnai sukurta patraukli keliautojams aplinka – įvairūs architektūriniai ir istoriniai pastatai miestuose, gražus gamtinis kraštovaizdis kaimuose. Lietuvoje didelės galimybės kurti įvairius maršrutus ir keliauti pėsčiomis, bet to, turime pasaulyje unikalių piligrimystės vietų (Kryžių kalnas) ir šventų vietų lankymo tradicijas (atlaidai). Kita vertus, pastebimos ir pagrindinės kliūtys pritraukiant užsienio piligrimus. Visų pirma, neaiškūs ar labai platūs Lietuvos turizmo politikos tikslai, fragmentuotas šalies kaip patrauklios turizmui ir piligrimystei įvaizdis, laisvalaikio infrastruktūros trūkumas, nakvynės galimybių stoka religinio turizmo vietose. Lietuvos religinio turizmo ir piligrimystės vietų viešinimas pasaulyje gana silpnas. Dažname užsienyje įsteigtame piligrimams skirtame portale nerasime jokių žinių apie Lietuvos piligrimystės vietas. Šiuo metu į Lietuvą daugiausia atvyksta lenkų piligrimų. Jie lanko šventąsias vietas Vilniuje, Kaune, nuvažiuoja į Kryžių kalną ir Šiluvą.
Kaip tapti piligrimu?
D. Liutikas teigė, kad dažnai sulaukiama klausimo, kaip įstoti į Lietuvos piligrimų bendriją, nes norima keliauti į vieną ar kitą vietą. Tuomet atsakoma, kad norint būti piligrimu svarbiausia yra vidinis noras ir dvasinės atgaivos siekis. Norint keliauti tereikia pasirinkti kelionės tikslą, bendraminčių grupę (žinoma, galima keliauti ir vienam), ir tu jau esi piligrimas. Lietuvos piligrimų bendrija piligrimams stengiasi padėti susirasti grupes, susidaryti kelionės maršrutą ar suteikti informacijos apie nakvynės vietas. Praeitais metais Lietuvos piligrimų bendrija lietuvių ir anglų kalba išleido piligrimams skirtą žemėlapių rinkinį „Piligrimų keliai Lietuvoje“, kuriame pristatomi septyni piligrimų maršrutai po Lietuvą.
Piligrimystė ir tikėjimas
Ar reikia tikėti Dievą, kad būtum piligrimas? Pasak Dariaus Liutiko, kuris 2009 m. išleido monografiją „Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse“, šiandieninė piligrimystės samprata perlipo religinio pasaulio ribas. Pavyzdžiui, daugiau kaip pusė į Santjago de Kompostelą pėsčiomis keliaujančių piligrimų ten keliauja ne dėl religinių ar tikėjimo motyvų. Šiandien kalbame apie vertybinius keliautojus, kurie siekdami išreikšti savo vertybes ir tapatumą keliauja į įvairias vietas ar renginius. Šiuolaikiniai piligrimai yra muzikos ir sporto aistruoliai, žmonės, ieškantys savo protėvių, grįžtantys į vaikystės vietas ar keliaujantys dėl patriotinių motyvų, pavyzdžiui, „Misijos Sibiras“ dalyviai. Kiekvienas iš mūsų nors kartą gyvenime tampame piligrimu, nes keliaujame dėl to, kas mums yra svarbu ir prasminga.