Pavasaris ne vienam siejasi ne su žaluma ir užplūdusia šiluma, o su bėgančia nosimi, sunkiu kvėpavimu ir dirglia oda. Taip paūmėjusi alergija praneša apie save. Alergologai skaičiuoja, kad per kelis dešimtmečius sergančiųjų alergijomis skaičius išaugo dešimtimis kartų ir dabar neigiamų reakcijų į aplinką turi kas penktas žmogus. Specialistai kaip vieną pagrindinių susirgimo priežasčių nurodo perteklinį buitinės chemijos naudojimą. Ką reikėtų keisti, kad išvengtume ilgalaikės žalos sveikatai?
Dažnos pacientės – švaros specialistės
Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog per pastaruosius du dešimtmečius alergijomis sergančių žmonių skaičius pakilo apie dešimt kartų. Šiuo metu bent vienam alergenui alergiją turi 21,2 proc. Europos gyventojų. Prieš dvidešimt metų analogiškas skaičius svyravo tarp 1–2 proc.
„Jei žvelgtume į statistiką, drastiškiausias alergijų skaičiaus kilimas vyko iki 2012-ųjų. Tačiau faktas tas, jog aplink mus alergenų daugėja ir nuo jų visiškai apsisaugoti darosi sunkiau. Vienintelė priežastis, kodėl ir taip skaudi statistika nekyla dar labiau, yra pačių žmonių sąmoningumas – vis dažniau jie lankosi, klausia ir negaili pinigų chemijai namuose pakeisti tokia, kuri turėtų mažiau alergenų. Kitaip skaičiai kiltų dar labiau“, – tikina N. Vaičiulionienė.
Anot jos, vienas iš svarbiausių alergijų sukėlėjų – buitinė chemija. Joje esančioms medžiagoms (nikelis, kobaltas, chromas, kanifolija, harmaldehidai ir t. t.) alergiškas vidutiniškai kas penktas Europos Sąjungos (ES) gyventojas. Problema ta, jog net stengiantis jų naudoti mažai ir kaskart atidžiai išvalyti bet kokius pėdsakus cheminių medžiagų dalelės pasklinda po orą, o tuomet net pačią švelniausią alergiją turintiesiems kelia dirglumą.
„Kiekvieno organizmo atsakas į alergenus skirtingas, nes vieni tiesiog jiems atsparesni. Todėl yra tokių, kuriems būti ir labai užterštame ore nereiškia nieko, bet yra ir tokių, kuriems smulkios dalelės jau kelia dirglumą. Nuo to gali išsivystyti kontaktinis dermatitas, egzema, alerginės slogos, bronchitas ar netgi bronchų astma. Ypač dažnai sulaukiame valytojų ar slaugių. Nors tokios profesijos atstovės, rodos, dirba švarų darbą, joms nuolat reikia susidurti su chemikalais, kurie galiausiai išprovokuoja kūno reakciją“, – aiškina alergologė.
Neieškant sprendimo gali išsivystyti liga
Pasak alergologės, jei žmogus pradeda jausti kažkokį odos ar kvėpavimo sutrikimą, jei vizualiai matomas sudirgimas, tuomet jam būtina išsitirti sveikatą ir sužinoti, nuo kokios tai medžiagos. Tuomet ieškoti, kokioje buitinėje chemijoje naudojama ši medžiaga, ir jos vengti.
„Turėkite omenyje, kad alerginė reakcija nebūtinai yra akivaizdi iš pirmo žvilgsnio – tai ir odos paraudimas ar nosies užburkimas, kosulys. Bet nieko nedarant šie simptomai gali ryškėti, o juos pagydyti išsivysčius ligai yra be galo sudėtinga“, – aiškina alergologė.
Ji rekomenduoja buitinės chemijos priemones keisti periodiniu namų paviršiaus valymu – taip ne tik pašalinami alergenai, bet ir neužteršiama aplinka cheminėmis medžiagomis, kurios sukelia nemalonų pojūtį. Kad tokie sprendimai vis dažniau taikomi, patvirtina ir buitinę techniką gaminančios įmonės atstovas Laurynas Skruibis. Išaugęs susirgimų skaičius ir didesnis dėmesys alergijai, pasak jo, keičia namų tvarkymo įpročius.
„Alerginiams susirgimams virstant masiniu reiškiniu, vis daugiau žmonių vietoje cheminio valymo renkasi mechaninį – ne kaip papildomą, o kaip pagrindinį švaros sprendimą. Siurblių gamintojai persiorientuoja, kad iš siurblių į aplinką nepakliūtų ne tik dulkės, bet ir alergenai – jau yra gaminių, kurie filtruoja iki 99,99 proc. visų alerginių dalelių. Taip bent jau užtikrinama, kad liga nepaūmės“, – aiškina ekspertas.
Rekomenduoja rinktis natūralias medžiagas
L. Skruibis atkreipia dėmesį, kad kartais žmonės, ieškodami sprendimo, patys to nežinodami tik padeda išsivystyti alergijoms. Viena šių klaidų – investavimas į kuo galingesnį siurblį, nors visų pirma reikia ne galios, o specialios konstrukcijos.
„Elementarus pavyzdys yra vadinamieji cikloniniai siurbliai, kurie neturi maišelių ir dėl to esą pašalina būtinybę žmogui liesti dulkes. Bet jei gyvenate bute, tą dulkių konteinerį vis tiek turėsite iškratyti į šiukšliadėžę ir kas nutiks tada? Visos tos medžiagos iškart grįš į aplinką ir darbas bus nuėjęs veltui. Tikrai švarai nebūtina didžiulė galia, jai būtinas pažangus filtras, atitinkamos formos antgalis ir maišelis, kuris sandariai užsidarys ir kurio net liesti nebereikės“, – aiškina L. Skruibis.
N. Vaičiulionienė papildo, kad nežinojimas ir ribota informacija yra didžiausia problema sprendžiant alergijos problemą: „Viskas būtų labai paprasta, jei kiekvienas žinotų savo alergenus ir tada jų vengtų. Bet dažnai aplink mus būna pasislėpę alergenai – mažos dalelės, kurias labai sunku užfiksuoti, todėl jų nėra net sudėtyse, tačiau mes jas vis tiek jaučiame.“
Anot ekspertės, išvengti to galima nebent perkant iš natūralių medžiagų pagamintas prekes, o geriausia – dar ir pažymėtas ženklu, kad jos tinkamos naudoti prie vaikų.