Garsi Lietuvos stilistė, daugybės televizijos laidų įvaizdžio kūrėja Olga Filatova-Kontrimienė – viena iš pirmą kartą pasaulyje kuriamo renginių ciklo „Delfinai ir žvaigždės“ komandos narių. Ne itin mėgstanti interviu ir į ją atsuktas kameras kostiumų kūrėja stengiasi kalbėti savo darbais. Visai neseniai pristačiusi konceptualią drabužių kolekciją „2ru2ra“, dabar pasiryžo kurti kostiumus unikaliam projektui su delfinais. Įspūdingi delfinų ir žymių žmonių pasirodymai savaitgaliais pritraukia pilną Klaipėdos delfinariumą gerbėjų, o televizijos žiūrovai transliacijas stebi penktadieniais per LRT.
Kokia buvo Jūsų reakcija gavus kvietimą prisijungti prie būtent tokio projekto?
Esu klaipėdietė, tad šitas projektas pasirodė savas ir labai artimas… Naujos idėjos manęs niekada negąsdino, bet pagalvojusi apie vandens kostiumą šiam projektui prisiminiau ir žuviuką Nemo, žmogų-amfibiją, ir plačiai aptartą Vilijos Matačiūnaitės pasirodymą „Eurovizijoje“. Televizija man nuolat suteikia naujų iššūkių – štai jau sukausi ant parketo, čiuožiau ledu, o dabar atėjo laikas nerti į gilesnius vandenis (šypsosi – red. past.).
Nekilo mintis, kad norėtumėte su delfinais plaukti ir pati?
Norėčiau. Šiaip manau, kad norėčiau ne tik aš, bet ir apšvietėjas, ir operatorius, ir pats prodiuseris… Bet ten, anapus kadro, mes turime kitų užduočių, tad galiu tik žavėtis dalyviais, kuriems televizija suteikia galimybių išbandyti savo jėgas įvairiuose projektuose.
Nuo ko prasidėjo kostiumų kūrybos procesas?
Viskas prasideda nuo pokalbio su dalyviu, balto lapo, pieštuko ir eskizo. Tiesa, apribojimų sąrašas šį kartą viršijo visus mano lūkesčius. Dalyvių kostiumams teturėjome vos kelis tinkamus audinius, negalėjo būti jokių kutų, blizgučių, jokio šiurkštaus paviršiaus ar kitų detalių, kurios galėtų nepatikti delfinams. Visa tai privertė atmesti daugybę pirminių sumanymų ir gerai pasukti galvą, kaip vandens kostiumą paversti originaliu sceniniu drabužiu.
Kokį sprendimą kostiumams galiausiai pasirinkote?
Mano supratimu, aštuonių dalyvių pasirodymai galiausiai turi susipinti į vieną bendrą, todėl, kurdami kostiumus, siekėme jų vientisumo. Įkvėpimo sėmėmės iš povandeninio pasaulio gelmių. Taip atsirado spalvos, formos ir detalės, primenančios pelekus. Įprastas vandens kostiumas apsaugo dalyvius nuo šalčio ir padeda išsilaikyti ant vandens, o mūsų kurtas kostiumas padeda jiems išsiskirti ir atsiskleisti per pasirodymus.
Per pasirodymą dalyviai turi daugybę užduočių: atskleisti duotą temą, užmegzti ryšį su delfinais, drąsiai nerti į vandenį, atlikti įvairius triukus ir, žinoma, patikti žiūrovams bei įtikinti komisiją. Pagrindinė mano ir mano komandos užduotis – padaryti tokį kostiumą, apie kurį per pasirodymą dalyvis galvotų mažiausiai arba išvis negalvotų. Kostiumas turi bent kiek atspindėti dalyvio asmenybę, paslėpti trūkumus ir paryškinti privalumus, o sušlapęs neprarasti formos ir spalvų.
Negi nereikėjo ieškoti ekspertų patarimų?
Mano komandoje ekspertų netrūksta (šypsosi – red. past.). Ilgus vakarus prie eskizų leidome kartu su Migle Janušaite, o eskizus paversti kostiumais mums padėjo Aina Zinčiukaitė. Ji daug metų dirbo su „Žuvėdros“ kolektyvu, puikiai išmano techninius reikalavimus ir geriau už daugelį žino, kaip iš tiesų turi atrodyti sceninis kostiumas.
Kiek užtruko visas kūrybos procesas?
Kaip visada – maždaug porą naktų (šypsosi – red. past.). O jei rimtai, dažniausiai pasiruošti projektui turime per mėnesį. Tai tikrai nėra daug, reikia greitai įsilieti į dalyvių gretas, suprasti projekto subtilybes ir rasti įdomių sprendimų.
Kiek dalyviai pareiškė pageidavimų, ir kaip parinkote dizaino sprendimus kiekvienam jų?
Man patinka nauji projektai, kai niekas nežino, kaip viskas turėtų būti iš tikrųjų (juokiasi – red. past.). Tu tiesiog tampi naujo projekto dalimi ir ieškai atsakymų kartu su kitais. Tada nereikia bandyti atkartoti to, ką jau sukūrė kitas, – gali drąsiai fantazuoti ir kurti taip, kaip geriausia atrodo tau. Nei tu pats, nei dalyviai nežino, kas iš to išeis, tad belieka pasitikėti vieniems kitais.
Kai kuriuos dalyvius gerai pažįstu iš senesnių televizijos projektų. Todėl buvo lengva nuspręsti, kokia šiame projekte bus, pavyzdžiui, Tina. Gerai žinau jos proporcijas, juk ilgą laiką praleidome kartu šokių projekte…. O štai Ramūno Vyšniausko kostiumas pagal mūsų sumanymą turėjo būti raudonos spalvos, bet jis griežtai jos atsisakė (juokiasi – red. past.). Eurelijaus Žukausko kostiumas atspindi daugybę metų, praleistų krepšinio aikštelėje. Aurelijui Liškauskui atiteko juodai baltų linijų kostiumas – tikiu, kad jis su juo sugebės atskleisti daug įvairių personažų. Tikrai nėra taip, kad tiesiog kurtume kostiumą dėl kostiumo – jei žiūrovai detaliau panagrinėtų, manau, tikrai atrastų tam tikrų kostiumo sąsajų su savininku.
Pasaulyje tai tikriausiai yra bene pirmasis atvejis, kai dizaineriai kuria individualius nardymo kostiumus?
Nesu tikra, galbūt. Tiesa, projekto sumanytojai teigiamai įvertino mūsų darbą ir jau pateikė mums naujų, įdomių pasiūlymų. O su laidos prodiuseriais spėjome pajuokauti, kad individualūs vandens kostiumai galėtų būti visai nebloga verslo idėja (šypsosi – red. past.).
Galbūt dabar sulauksite ir daugiau tokių užsakymų – vandens sporto entuziastų Lietuvoje juk netrūksta?
Kodėl gi ne (juokiasi – red. past.)?
LRT nuotr.