Pradinis / KARJERA / Karjeros konsultantė pataria: kaip rasti darbą COVID-19 pandemijos metu

Karjeros konsultantė pataria: kaip rasti darbą COVID-19 pandemijos metu

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pradžioje nedarbingo lygis šalyje siekė 13,7 proc. Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija daro neigiamą įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikai, tad šie skaičiai gali augti. Rasti darbą darosi vis sunkiau. Vilniaus Gedimino technikos universiteto karjeros konsultantė pataria, ką daryti, nuo ko pradėti norint rasti tinkamiausią darbo vietą.

Gabija Čeledinaitė

Darbą rasti gali būti sudėtinga dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, mažo tam tikroje srityje reikalingų specialistų skaičiaus, sunkaus ekonominio periodo ar kompetencijų trūkumo. Tokiu atveju derėtų apsvarstyti įvairius darbo variantus arba persikvalifikuoti. Paieškos gali tapti sunkios ir tuomet, kai keliami nerealūs lūkesčiai būsimai pozicijai. Dėl šios priežasties vertėtų kritiškai peržiūrėti darbo skelbimus ir objektyviai įvertinti, ar turimos žinios bei patirtis atitinka išvardytus reikalavimus.

Kliūtimi gali tapti ir per maži lūkesčiai darbo pozicijai, kai darbuotojui keliamus reikalavimus gerokai viršija turima patirtis. Jei nusprendžiama kandidatuoti į tokią darbo vietą, darbdaviui reikėtų paaiškinti pasirinkimo priežastis arba neminėti turimos darbo patirties gyvenimo aprašyme.

„Kaip vieną iš kliūčių galima išskirti  nelankstumą. Jei griežtai apsibrėšite, kokio darbo ieškote, nesvarstysite kitų variantų – darbo paieškos gali užtrukti. Derėtų nepamiršti, kad, kandidatuodami į 10 įmonių, vidutiniškai sulauksite tik vieno pakvietimo į darbo pokalbį. Tai, jog buvote pakviestas į darbo pokalbį, dar nereiškia, kad būsite priimtas dirbti“, –  teigia karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė.

Išmokite pristatyti savo gebėjimus

Ekspertė taip pat įvardija dar vieną priežastį – netinkamą savo gebėjimų ar žinių pristatymą gyvenimo aprašyme ar darbo pokalbio metu. Ji pataria nuolat atnaujinti informaciją CV, nebijoti parodyti savo žinių bagažo, patirties, įvardyti savo privalumų.

„Jaudulys darbo pokalbio metu niekada nebus pagrindinė problema. Darbdavys supranta, kad interviu metu jaudintis – visiškai normalu. Tačiau jeigu tai trukdo atskleisti savo gebėjimus ir tampa kliūtimi, reikia mokytis įveikti jaudulį. Tai galima padaryti repetuojant darbo pokalbį su pažįstamais žmonėmis, filmuojant save, ramiai kvėpuojant“, – sako G. Čeledinaitė.

Stipriąsias savo savybes atpažinti nėra sunku. Reikia pagalvoti apie savo patirtį ir kuo nuoširdžiau įvardyti, kas sekasi. Tai galima vertinti pagal išorinę motyvaciją: pažymius, gaunamus pagyrimus, atlyginimą arba vidinę – norus, pasitenkinimą, svajonių įgyvendinimą.

„Jeigu jums svarbesnė išorinė motyvacija, paklauskite savęs, kurioje srityje ar veikloje rezultatai džiugina labiausiai. Jei svarbesnė vidinė, užduokite sau klausimą, ką veikdamas jaučiatės geriausiai. Stiprioji pusė nebūtinai gali būti tai, ką išmanote geriausiai. Galbūt tai – gebėjimas ir noras greitai įvaldyti naujas sritis“, – sako karjeros konsultantė.

Darbo pokalbis skirtas ne tik tam, kad pakalbėtumėte apie save. Tai puikus metas įvertinti darbdavį, pasikalbėti su būsimu kolega ar vadovu, užduoti jam klausimus, kurių atsakymus norima išgirsti. Klausimai, užduoti darbo pokalbio metu, rodo motyvaciją imtis darbo.

Gebėjimas mokytis – visada svarbus

Žmonių gabumai dažnai yra pervertinami. Įvairių sričių profesionalai, tokie kaip krepšininkai ar verslininkai, pripažįsta, kad sėkmingai jų karjerai talentas padarė nedidelę įtaką. Visa kita – ilgas ir atkaklus darbas.

Dažnai žmonės gabumus painioja su gebėjimu mokytis. Tam įtakos turi keletas dalykų: lavinant atmintį lengviau įsiminti formules, faktus, skaitant daugiau knygų, lengviau kurti tekstus, sklandžiau kalbėti, vartojant dvi užsienio kalbas, trečią išmokti lengviau.

Silpnąsias savo puses kartais išsiaiškinti lengviau negu stipriąsias. Svarbiausia – būti sau sąžiningam. Jei kas nors nesiseka, verta susimąstyti kodėl: ar dėl to, kad nesugebate, ar kad neskyrėte tam pakankamai dėmesio ir nelaikėte to savo prioritetu.

„Mūsų silpnąsias puses geriausiai mato aplinkiniai. Jei turite patikimų žmonių šalia, pasiteiraukite, kokias savybes jie įvardytų kaip silpnąsias, kuriose srityse siūlytų tobulėti. Kai ieškote darbo, nebūtina įsivardyti savo minusų. Tačiau jei žinosite, ko trūksta, kur reikia tobulėti, adekvačiau įvertinsite savo galimybes“, – pataria ekspertė.

Kitas būdas – apsilankyti įmonėje per atvirų durų dienas, kurių metu galima pamatyti ne tik būsimą darbo vietą, bet ir pabendrauti su darbuotojais.

Susijusio darbo patirtis – privalumas

Norint rasti svajonių darbą, reikia įsivardyti, koks jis būtų, ir tokio nuosekliai ieškoti. Neretai nutinka taip, kad aiškiai sau įvardijęs, ko nori, supranti, jog trūksta kompetencijų ar patirties. Tai nėra problema, nes patirties galima įgyti studijų ar praktikos metu, lankant papildomus kursus, seminarus.

Darbo patirtis yra svarbi tiek priimant vadovą, tiek ir jauną specialistą – darbdaviui rūpi, kad ateinantis naujas žmogus žinotų, ką daro, jaustų atsakomybę už savo veiksmus.

Geriausias sprendimas – įgyti profesinės patirties dar prieš pradedant darbo paieškas: naudotis privalomos praktikos galimybe studijų metu. Į praktikos paieškas pažiūrėjus rimtai, galima įgyti puikios profesinės patirties, kuri būsimam darbdaviui bus pakankama. Taip pat studijuojant verta praktiką atlikti ne tik privalomu laikotarpiu, bet ir papildomai, nes studento statusas įmonėms leidžia lanksčiau priimti besimokančius praktikantus.

Kitas būdas įgyti darbinės patirties – savanorystė. Ji gali būti atliekama ne pelno siekiančiose organizacijose, bendruomenėse, socialinėse įmonėse. Darbdaviai tai vertina kaip puikią darbinę patirtį.

Jei nė vienas iš anksčiau minėtų būdų nėra tinkamas, karjeros konsultantė pataria darbo patirties įgyti atliekant asmeninius projektus. Geriausias įrodymas, kad išmanai savo darbą, – anksčiau atliktų darbų pavyzdžiai. Jei įmanoma, verta juos parodyti darbdaviams.

„Žinodami, kokį darbą norite dirbti, jo ieškodami galite užtrukti. Net ir įprastu metu normalu, jei darbo paieška trunka keturis mėnesius. Siaučiant pandemijai ji gali trukti ir ilgiau. Tada motyvacija mažėja, reikalavimai darbo vietai taip pat. Prieš pradedant paieškas verta nusistatyti realius tikslus, įsivertinti savo galimybes, apgalvoti kitas alternatyvas“, – sako karjeros ekspertė.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top