Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Kartvelė S. Tabatadzė: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą“
Mokslas ir švietimas

Kartvelė S. Tabatadzė: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą“

ATNAUJINTA:11 sausio, 2021Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sophio Tabatadzė. Prieš daugiau nei penkerius metus anglų filologijos studentė Sakartvele atsitiktinai susidomėjo lietuvių kalba. Kartvelė pradėjo mokytis lietuvių kalbos, keletą vasarų Vilniuje, dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, lankė intensyvius kalbos kursus. Sophio prisipažįsta: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą. Baigusi bakalauro studijas, kelis kartus apsilankiusi Vilniuje, išmokusi gerai kalbėti lietuviškai, nusprendžiau magistrantūros studijas tęsti Lietuvoje.“ Šį mėnesį savo rankose Sophio laikys VDU diplomatijos magistrantūros diplomą. Ji puikiai kalba lietuviškai, svajoja vieną dieną tapti Sakartvelo diplomate Lietuvoje. Tad praktiką atliko ambasadoje, dirba turizmo agentūroje, mentoriauja kursuose ir padeda užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos. „Esu tikras pavyzdys, jog užsieniečiams gera gyventi Lietuvoje“, – tikina S. Tabatadzė.

Sophio Tabatadzė

Lietuvoje užsieniečiai ir dirba mokytojais, ir ūkininkauja

Pasak kitakalbių dėstytojos, lietuvių kalbos ir kultūros kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, tokių studentų kaip Sophio, kurie, pramokę lietuvių kalbos, lieka ne tik studijuoti, bet ir gyventi mūsų šalyje, yra nemažai. Tarp buvusių kursų studentų – turkas, sėkmingai dirbantis mokykloje, iš Peru atvykęs Diego, kuris vedė lietuvaitę, augina vaiką ir bando ūkininkauti Suvalkijos kaime. Yra ir Argentinos lietuvių, kurie studijuoja bei dirba Vilniuje. „Kiekvienąsyk pasidžiaugiame studentais, kurie lieka gyventi Lietuvoje. Jie kuria sėkmės lydimo imigranto paveikslą“, – teigė Vilma.

Pastaraisiais metais vis daugiau užsieniečių domisi lietuvių kalba ir Lietuva. Jų motyvacija išmokti mūsų šalies kalbą įvairi. Anksčiau daugiau užsieniečių norėdavo studijuoti lietuvių kalbą dėl to, kad tai sutuoktinio ar žmonos gimtoji kalba, šiandien didelė dalis besimokančių – lietuviškų šaknų turinys žmonės, ieškantys savo tapatybės. „Džiaugiamės, kad šį mėnesį daugiau nei 125 užsieniečiai iš 30 pasaulio šalių mokosi lietuvių kalbos nuotoliniu būdu, studentai kalba ne tik apie šalies kultūrą, bet ir apie daugiakalbystę. Mat dauguma studentų mokosi ne vieną, o kelias užsienio kalbas. Manau, kad šiandieniame pasaulyje žmogus turi gerai mokėti ne tik gimtąją kalbą, bet ir mažiausiai dvi užsienio kalbas“, – sako kursų organizatorė V. Leonavičienė.

Vilma Leonavičienė

Mokytojo lūpomis – net septynios užsienio kalbos

VDU dėstytojas, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Norkevičius moka septynias užsienio kalbas. Inovatyviausias dėstytojas tikina, kad daugiakalbystė išties yra viena svarbiausių ir naudingiausių XXI amžiaus kompetencijų, kuri padeda išsiskirti darbo rinkoje ir sėkmingai pristatyti save tarpkultūrinėje aplinkoje. Tačiau dr. Mindaugas Norkevičius pabrėžia, kad daugiakalbė asmenybė nebūtinai turi mokėti labai daug kalbų – svarbiau, kad žmogus gebėtų susikalbėti su kuo daugiau žmonių, pavyzdžiui, mokėdamas po vieną iš germaniškų, slaviškų ir romaniškų kalbų.

Globaliame pasaulyje šiuolaikinis žmogus, ypač XXI amžiaus mokytojas, turi mokėti dvi ir daugiau užsienio kalbas. Šiandien moksleiviai jau pradinėse klasėse gali mokytis dviejų užsienio kalbų, ir dalis mokinių neapsiriboja tik įprastine anglų. Mokytojas atkreipia dėmesį, jog tėvai ir mokytojai turi skatinti jaunus žmones mokytis užsienio kalbų. „Šiandien skaitmeniniame pasaulyje – daugybė įrankių, padedančių mokytis. Kuo jaunesnis moksleivis – tuo imlesnis kalboms“, – tikina dr. M. Norkevičius.

Mindaugas Norkevičius (VDU)

VDU Švietimo akademija, bendradarbiaudama su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, organizavo virtualų forumą „Kalbų mokymas XXI amžiuje: dabarties patirtys ir ateities tendencijos“. Forume sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, VDU rektorius Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė, VDU dėstytojas, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Norkevičius, neuropsichologė, VU dėstytoja Ramunė Dirvanskienė, San Diego universiteto profesorius, lietuvių kilmės poetas Malaki Black, kartvelė, diplomatijos magistrantė Sophio Tabatazdė.

Virtualaus forumo įrašas:

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisVirtų bulvių blyneliai su rūkyta lašiša
Kitas straipsnis Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti vaikų piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją

Susiję straipsniai

Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje

13 balandžio, 2026

KTU centrinių rūmų kieme – mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys

3 balandžio, 2026

VU psichologė apie interneto sensacija tapusį beždžioniuką Punchą: „Be meilės neišgyventume“

2 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.