Jaunieji Lietuvos dizaineriai neabejingi ekologijai. Tokia populiariausia tendencija išryškėjo prieš keletą dienų Kaune vykusiame mados šou „Dizaino dienos 2019“, kuriame 16 kolekcijų pristatė jaunieji kūrėjai iš Lietuvos ir Latvijos. Pradedančiųjų kūryboje nestigo ir šiandienos madai būdingų motyvų, tarp kurių – naujai atgimę raukiniai, išplatinti siluetai, žėrintys audiniai ir moderni senųjų kostiumų interpretacija.
„Mados pramonė yra viena labiausiai teršiančių planetą. Tai mane įkvėpė sukurti drabužių kolekciją, kuri yra rankų darbo ir paremta perdirbimo principu“, – taip buvo pristatyta viena iš kolekcijų.
Lapkričio 29 dieną į KTU sporto angarą renginio stebėti pakviesti žiūrovai panašias idėjas galėjo atpažinti bene kiekviename pasirodyme. Jaunoji kūrėjų karta, susirūpinusi planetos ateitimi, kūrybai nevengė panaudoti antrinių žaliavų, jausmingai provokuoti diskusiją apie planetos taršą ir intensyviai ieškoti individualumo.
Kitais metais – ketvirtis amžiaus
Mados renginį „Dizaino dienos 2019“ šiemet į netikėtą KTU sporto angaro erdvę perkėlė KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) studentų atstovybė, palaikanti gyvybingą tradiciją kasmet rengti mados pasirodymus. Studentai šią tradiciją puoselėja jau 24 metus iš eilės.
Kad mados šou būtų ne tik smagi pramoga, bet ir konkursas, rūpinosi kompetentinga mados ir estetikos žinovų komisija. Kolekcijas vertino ir balus skyrė socialinių mokslų daktaras, knygų išvaizdos, mados ir interjero temomis autorius Eugenijus Skerstonas, mados leidinio „L’Officiel“ pagrindinė stilistė Irina Cybina, neseniai „Audimui“ kolekciją sukūrusi dizainerė Ieva Daugirdaitė ir KTU MIDF profesorė Virginija Daukantienė.
Komisijos sprendimu, pirmoji vieta skirta Jūratei Vaškienei iš Kauno kolegijos, antrąją vietą gavo viešnios iš Rygos techninio universiteto Marta Cimdina ir Nadina Poga, trečioji vieta atiteko Šarūnei Vaidelinskaitei iš KTU.
Suteikia galimybę būti išgirstiems
Pasak organizatorių, kiekvienais metais „Dizaino dienos“ yra vis kitokios, skleidžiančios vis kitokią idėją, tačiau išlaikančios pagrindinį tikslą – suteikti galimybę dizainerio mintims būti išgirstoms.
Renginio iniciatyva skatina jaunuosius kūrėjus drąsiai rodyti savitą požiūrį ir dalintis originalia kūryba, neleidžiant jokioms aplinkybėms užslopinti kūrybinių impulsų. Toliau pateiksime pagrindines tendencijas, kurios išryškėjo renginio metu.
Į neaprėpiamas erdves dairėsi ir tarsi iš paukščio skrydžio į žemę žvelgė visa eilė jaunųjų kūrėjų: minėta Šarūnė Vaidelinskaitė (kolekcija „Žemė 1“), Benita Klimbytė (kolekcija „Memphita“), Marija Petraitytė (kolekcija „Sugrįžimas“), Odeta Stačkūnaitė (kolekcija „Child of the earth“).
Vienur naujomis variacijomis atgijo klasikiniai marškiniai, prie kurių dera plazdančios, lengvos klostės, transformuojančios klasikinį drabužį į suknelę ar tuniką, kitur drabužiai marginti griežtais grafiniais elementais.
Čia taip pat podiumu žygiavo senąją Holivudo fantastiką menantys retrokostiumai. Jų išbaigtumo įspūdį sustiprino futuristiniai galvos apdangalai.
Dizainerės nevengė žaisti žaidimo „nauja-sena“. To ėmėsi Jūratė Vaškienė („Doplerio (d)efektas“), Marta Cimdina ir Nadina Poga („Collision“), Adelė Žilinskaitė („Stop making sense“). Jos hiperbolizavo gerai pažįstamus siluetus, durstė džinso skiautinius, konstravo estetiškas ir monumentalias formas, primenančias baroką.
Drabužiai suskambo naujomis prasmėmis, kurios dažnai gimsta iš kadaise gyvos tradicijos, istorijos puslapio, naujam gyvenimui prikelto seno rūbo elementų ar netgi plastikinių maišelių.
Klostės ir kimono
Klostėti nevengė ir dosniai audinį eiliavo Rugilė Ivanauskaitė (kolekcija „Independante“), Simona Jusevičienė („Remake/SS.19“), Agnė Bružaitė („Reflection“), Lina Perlibaitė („Gender Identity“), Evelina Kliknaitė („The Fifth Element“).
Vienose kolekcijose klostelės, primenančios drugio sparnus, pakimba ant viršutinių drabužių pakraščių, eiliuojasi ant rankovių, apgula juosmenį. Gabrielės Česynaitės ir Samantos Vaišnoraitės kolekcijoje „All different, but the same“ jos įgauna grėsmingesnį pavidalą, nes geometriškai išsirango ant nugaros, taip primindamos drakono skiauterę.
Jaunieji kūrėjai ribą tarp apatinio ir viršutinio drabužio trina drąsiai, nė kiek nesivaržydami, tačiau subtilumo neprarado (Kristinos Sabaliauskaitės kolekcija „Light Night“). Žvilgančio satino juodi kimono, suknelės ar pižamos tinka ir įsliuogti į patalus, ir nukeliauti į vakarėlį.
Paslaptimi ir skaidrumu dvelkė Gintarės Glečinskaitės „Transparent“ kolekcija, kurioje naujai atgijo formuojančių apatinių, šortų ir kitos garderobo dalys, nuspalvintos perregimais pasteliniais tonais.
Žėrinčiomis detalėmis spindėjo ligoninės aprangą primenanti Sigitos Venčkaitytės kolekcija „Beautiful trauma“ – joje lengvi apatiniai suskamba subtilia alyvine spalva.
Organizatorių nuotr.