Absolventų kompetencijos – dažna šiandienių diskusijų tema, ypač vasaros pradžioje, kai į darbo rinką plūsteli naujai iškeptų absolventų banga. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija kompetencijas vadina XXI amžiaus ekonomikų valiuta. Vis dėlto atsakyti į klausimą, kokios jos turi būti, ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kas bus laimėtojai, o kas pralaimėtojai XXI amžiuje? Kokios kompetencijos yra svarbiausios siekiantiems ne tik išgyventi, bet ir mėgautis sėkme?
Straipsnio pradžioje minimos XXI amžiaus kompetencijos yra tos, kurios atitinka šio laikmečio poreikius. Vadinasi, kompetencijos, kurios buvo reikalingos XX amžiuje, jau yra nereikalingos? Jos vis dar reikalingos, tačiau XXI amžiaus specifika tam tikras kompetencijas padaro svarbesnes nei kitos. Šiame kontekste universitetams keliamas ambicingas tikslas – parengti absolventus tokiai veiklai, apie kurią dabar net negalvojame ir kurią atlikdami jie naudos tokias technologijas, kurios dar neišrastos.“
Didesnė bendrųjų kompetencijų svarba
Pati ryškiausia kryptis diskusijose apie kompetencijas – bendrųjų kompetencijų reikšmės padidėjimas šiandienių absolventų kompetencijų rinkinyje. Vadinasi, absolventui svarbu turėti tokių kompetencijų, kurios gali būti panaudojamos įvairiuose kontekstuose ir leistų būsimajam darbuotojui būti lanksčiam ir geriau adaptuotis įvairiose darbo vietose. Išryškėja tai, kad kompetencijų rinkinys vis platėja, apimdamas vis daugiau bendrųjų kompetencijų. Kurios jų svarbiausios?
Mokėjimas mokytis. Atlikti tyrimai rodo, kad šiandienėje darbo rinkoje darbdaviai ypač vertina mokėjimą mokytis ir nuolatinį tobulėjimą. Garsus amerikiečių futuristas Alvinas Toffleris yra pasakęs, kad XXI amžiuje neraštingi bus ne tie, kurie nemokės skaityti ar rašyti, o tie, kurie nemokės mokytis, bus nelinkę pamiršti tai, ką mokėjo, ir mokytis iš naujo. Reikia sutikti, kad jis buvo teisus. Šio gebėjimo svarbą išryškina šiandienė greitai besikeičianti aplinka, o nuolatinis mokymasis turi tapti individo vertybine nuostata.
Atvirumas pokyčiams. Šiandien ypač svarbus darbuotojo atvirumas pokyčiams, pačių pokyčių inicijavimas ir įgyvendinimas bei gebėjimas į juos reaguoti. Tai apima gebėjimus prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir pokyčių neišvengiamumo suvokimą.
Išradingumas ir kūrybingumas. Išradingumo kompetencija susijusi su gebėjimais kurti naujas idėjas, o darbinėje veikloje taikyti naujus darbo metodus. Išradingumas susijęs su naujų problemų sprendimo būdų paieškomis ir teigiama reakcija į naujoves. Tai neatskiriama nuo kūrybingumo, kuris vis dažniau laikomas ne tik darbuotojo, bet ir visos organizacijos sėkmės pagrindu. Kūrybingi darbuotojai yra kūrybingos organizacijos pagrindas, o tokios organizacijos greičiau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos ir lengviau konkuruoja su kitomis organizacijomis.
Kritinis mąstymas ir analitiškumas. Pripažįstama, kad kritinis mąstymas ir analitiškumas tampa fundamentaliu mokymosi programų tikslu. Svarbu gebėti vertinti situaciją, išsiaiškinti, iškelti ir kūrybingai bei argumentuotai spręsti problemas, prognozuoti. Kritinis mąstymas glaudžiai susijęs su analitiškumu. Paminėtina, kad kritinis mąstymas yra ypač svarbus studijuojant. Gautos žinios yra įvertinamos kritiškai, ir taip bandoma eiti pažinimo link. Kritiškai mąstydami studentai vertina ir analizuoja gautas žinias ir kuria savo pasaulio matymą.
Komandinis darbas. Šiandienėje darbo aplinkoje tampa svarbu gebėti dirbti tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse komandose, taip pat gebėti dirbti tinkluose. Komandinio darbo svarba išryškėja atvirose inovacijoms tarpdisciplininėse komandose, kurios yra suformuojamos iš įvairiose organizacijose dirbančių profesionalų tam, kad bendradarbiaujant būtų kuriamos naujos žinios. Organizacijų skirtingumas yra laikomas kūrybiškumo pagrindu ir svarbiu sėkmės veiksniu kuriant naujoves.
Tarpkultūriškumas. Šiandien sunku surasti organizaciją, veikiančią tik vienoje valstybėje, todėl tarpkultūriškumo kompetencija tampa vis svarbesnė. Išmanyti verslo partnerio, darbo grupės ar kolegos kultūrinius skirtumus svarbu tiek vadybininkui, tiek inžinieriui. Tarpkultūrinės kompetencijos gali būti suvoktos kaip paieška pusiausvyros tarp savo ir kitų poreikių bei interesų, kurie kyla iš skirtingų kultūrinių kontekstų.
Gebėjimas suvokti ir atpažinti emocijas – gero darbuotojo požymis
Moksliniai tyrimai krypsta į dar keletą įdomių kompetencijų, kurios anksčiau nebuvo išryškinamos. Viena iš pastaruoju metu ryškėjančių tyrimų krypčių kompetencijų kontekste – emocinės kompetencijos ir jų valdymas. Šių kompetencijų esmė – gebėjimas suvokti ir atpažinti emocijas, kurios yra svarbios dirbant su kitais individais.
Susidomėjimas emocinėmis kompetencijomis pastebėtas suintensyvėjus socialiniams ryšiams (darbas komandose, darbas su skirtingų sričių specialistais), nes iš esmės bendravimas visada yra susijęs su emocija.
XXI amžiuje svarbu veikti atsakingai
Kitas įdomus dalykas – moralinės ir etinės kompetencijos. Šios kompetencijos susijusios su gebėjimu suprasti savo sprendimų pasirinkimą ir veiklą, susijusią su kitais. Moralinės kompetencijos yra susijusios su atsakingu veikimu ir atsakingu sprendimų priėmimu – to dažnai trūksta dabartinėje mūsų visuomenėje. Dėl šios priežasties sutariama dėl moralinių kompetencijų ugdymo universitetuose svarbos, akcentuojant vertybinę šių kompetencijų perspektyvą. Svarbu ugdyti absolventą, turintį tvirtas vertybines nuostatas, t. y. humanišką, demokratišką, gerbiantį žmogaus teises ir laisves, puoselėjantį kultūrinį palikimą, remiantį tvarios plėtros nuostatas.
Studijas baigusiesiems labiausiai trūksta gebėjimo priimti sprendimus
Naujausi tyrimai rodo, kad absolventai, turintys aptartas kompetencijas, yra ypač patrauklūs darbdaviams, nes pasižymi lankstumu ir gana lengvai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos. Nors darbdaviai pripažįsta specifinių kompetencijų reikšmę, išsakydami savo nuomonę apie absolventų kompetencijas, jie ypač pabrėžia bendrąsias kompetencijas.
2014 m. atliktas MOSTA tyrimas parodė, kad, Lietuvos darbdavių nuomone, studijas baigusieji labiausiai stokoja gebėjimų priimti sprendimus (84 proc.), analitinių įgūdžių (77 proc.) ir kūrybingumo (59 proc.). Be bendrųjų kompetencijų, darbdaviai akcentuoja darbuotojų asmenines savybes ir vertybines nuostatas. Tokios tendencijos yra pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.
Europos Sąjungos bendroje darbo rinkoje, apimančioje 28 intelektualine, kultūrine, socialine, ekonomine patirtimi bei švietimo tradicijomis besiskiriančias valstybes, pastebimas panašių kompetencijų poreikis, nes, įgyvendinant nevaržomo asmenų judėjimo laisvę, ribos tarp nacionalinių darbo rinkų išnyksta. Tam pagrindą suteikia ir Bolonijos procesas, kurio pagrindu sukurta Europos aukštojo mokslo erdvė, jungianti nacionalines aukštojo mokslo sistemas.
Dr. Jurgita Barynienė, Kauno technologijos universiteto SHMMF Europos institutas