Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Nors vaizdinis dalinimasis informacija dominuoja virtualioje erdvėje, mokslinių tyrimų apie paauglių dalinimąsi nuotraukomis nėra itin gausu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros profesorės, mokyklinės psichologijos komiteto narės, socialinių mokslų daktarės Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės ir Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros lektorės, mokyklinės psichologijos komiteto narės, socialinių mokslų daktarės Ugnės Paluckaitės 2023 metų pabaigoje išleista monografija „Paauglių savęs atskleidimas socialiniuose tinkluose“ prisideda prie išsamesnio tokio paauglių elgesio supratimo.
Autorės šiuo leidiniu siekė pristatyti, kiek mūsų šalies paauglių grupėje yra populiarus vaizdinis savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose, ar yra įmanoma tokį savęs atskleidimą surūšiuoti į mažiau ir labiau keliantį problemų paauglio gyvenime ir kaip būtų galima psichologiniais veiksniais ir mechanizmais paaiškinti jaunimo pasirinkimą atsiskleisti (arba ne) būtent tokia forma.
Mokslininkės tikisi, kad knygoje pateikta mokslinės literatūros apžvalga bei pristatyti empiriniai mūsų šalies 12–17 metų amžiaus paauglių duomenys padės geriau suprasti Lietuvos paauglių savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, paskatins šioje srityje dirbančių mokslininkų bei su jaunimu dirbančių specialistų diskusijas ir bendradarbiavimą siekiant didesnės mūsų šalies jaunų žmonių gerovės.
Daugiausia – neutralaus pobūdžio nuotraukų
Monografijoje pristatytas 2018–2019 metais atliktas 7–11 klasių mokinių tyrimas, atliktas atsitiktiniu būdu atrinktose Lietuvos mokyklose, atskleidė, kad mūsų šalies paaugliai socialiniuose tinkluose yra labiau linkę atsiskleisti neutralaus tipo nuotraukomis (t. y. tokiomis, kuriose jie nėra įsitraukę į jokį galimai rizikingą elgesį) nei probleminėmis (tokiomis, kuriose demonstruojamas nuogas kūnas arba galimai rizikingas elgesys (neverbalinė agresija, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas).
Vienos populiariausių nuotraukų, kuriomis atsiskleidžia paaugliai, yra asmenukės (dažnai ir labai dažnai jomis atsiskleidžia 27,1 proc. paauglių), nuotraukos su draugais (dažnai ir labai dažnai atsiskleidžia 30,1 proc. paauglių) bei nuotraukos, kuriose nėra žmogaus atvaizdo (dažnai ir labai dažnai atsiskleidžia 24,9 proc. paauglių). Pastebima, kad rečiausiai iš neutralaus tipo nuotraukų paaugliai atsiskleidžia madingomis nuotraukomis – dažnai ir labai dažnai tokio tipo nuotraukomis dalijasi tik 5 proc. paauglių.
Probleminio tipo nuotraukomis mūsų šalies paaugliai dalinasi rečiau, tačiau tai priklauso ir nuo nuotraukos rūšies. Pvz., nuotraukomis, kuriose matomas visiškai nuogas kūnas, bent kartais pasidalina 4,2 proc. paauglių, o nuotraukomis, kuriose matomas fizinis, seksualinis kontaktas, dalinasi jau 20,5 proc. paauglių. Vis dėlto svarbu pasidžiaugti, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių paauglių (80 proc. ir daugiau) nurodė niekada nesidalijantys probleminio tipo nuotraukomis. Vis dėlto, nors šis elgesys yra rečiau paplitęs, tačiau galime teigti, kad kas penktas paauglys gali susidurti su neigiamomis tokio elgesio pasekmėmis.
Aktyviausi – „Snapchat’o“ vartotojai
Monografijoje pristatytas tyrimas parodė, kad su abiem savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose formomis (neutralia ir problemine) siejasi ilgesnis socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas ir labiau išreikštas paauglio narcisizmas (asmenybės bruožas, kuriam būdingas nerealistiškas bei pozityvus savęs suvokimas). Kiti veiksniai (pvz., lytis, amžius, socialinis nerimas ar tėvų taikomos strategijos, kuriomis jie siekia sumažinti neigiamą medijų poveikį savo vaikams) skirtingai siejosi su viena ar kita atsiskleidimo forma.
Pvz., neutraliomis nuotraukomis labiau buvo linkusios atsiskleisti merginos bei tie paaugliai, kurie teigė, kad jų tėvai taiko aktyvią priežiūrą jiems naudojantis medijomis, o rizikingo pobūdžio nuotraukomis labiau buvo linkę atsiskleisti vyresnio amžiaus paaugliai, paaugliai, pasižymintys mažiau išreikštu socialiniu nerimu, bei tie, kurie teigė, kad jų tėvai taiko riboja naudojimąsi medijomis. Reikšmės paauglių atsiskleidimui nuotraukomis turėjo ir paauglio naudojamas socialinis tinklas – daugiausia abiejų formų nuotraukomis buvo linkę atsiskleisti „Snapchat’o“ vartotojai, mažiausiai – „Facebook’o“.
Tyrimas patvirtino emocijų reikšmę
Monografijoje pristatomas tyrimas patvirtino emocijų reikšmę tiek aiškinant paauglių elgesį, tiek savęs atskleidimą internete. Jausdami pozityvias emocijas (džiaugsmą, gyvybingumą, laimę, energingumą ar pasididžiavimą), paaugliai buvo labiau linkę atsiskleisti neutralaus tipo nuotraukomis, bet dalinimuisi probleminėmis nuotraukomis patiriamos pozityvios emocijos nebuvo svarbios. Patirdami negatyvias emocijas (pyktį, prislėgtumą, išgąstį, baimę ar liūdesį) paaugliai dažniau atsiskleidė neutralaus nei probleminio tipo nuotraukomis, tačiau šis dalijimasis buvo mažesnis, nei patiriant pozityvias emocijas.
Įdomu, kad dalinimosi nuotraukomis sąsajos su jaučiamomis emocijomis skirtingai pasireiškė vaikinams ir merginoms. Buvo pastebėta, kad merginos dažniau linkusios dalytis beveik visomis neutralaus tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kai patiria pozityvias emocijas. Nors analizuojant atsiskleidimą rizikingo pobūdžio nuotraukomis lyčių skirtumų nebuvo rasta, išskyrus vieną nuotraukų tipą – merginos, kurios jautėsi laimingos arba džiaugsmingos, buvo labiau linkusios dalintis nuotraukomis, kuriose matomas fizinis, seksualinis kontaktas.
Vis dėlto tyrimas atskleidė, kad amžius gali geriau parodyti paauglių atsiskleidimo rizikingo pobūdžio nuotraukomis ypatumus patiriant pozityvias emocijas nei lytis. Vyresni paaugliai, besijausdami gyvybingi, džiaugsmingi ar besididžiuojantys, buvo labiau linkę dalytis tokiomis probleminėmis nuotraukomis, kuriose vartojamas alkoholis ar demonstruojamas apnuogintas kūnas, lyginant su jaunesniais jų bendraamžiais, nors lyčių skirtumų dalijantis šio tipo nuotraukomis, patiriant minėtas pozityvias emocijas, nenustatyta.
Dalijimasis nuotrauka – emocijų išraiška
Monografijoje buvo tikrinamas sprendimo priėmimo modelio tinkamumas paauglių atsiskleidimui nuotraukomis įvertinti. Pasak šio modelio autorių, asmuo apsisprendžia pasielgti tam tikru būtu, įvertindamas tokio savo elgesio naudą ir riziką. Atsižvelgiant į tai, kad paaugliai ne visada geba tinkamai įvertinti savo elgesio naudą ir riziką, o dažnai pasielgia spontaniškai, vedami emocijų, monografijos autorės tikrino ir paauglio patiriamomis emocijomis papildyto sprendimo priėmimo modelio tinkamumą jo elgesiui paaiškinti.
Monografijoje pristatyto tyrimo rezultatai parodė, kad sprendimo priėmimo modelis pakankamai gerai paaiškino paauglių atsiskleidimą neutralaus ir rizikingo pobūdžio nuotraukomis, o svarbiausias veiksnys, susijęs su atsiskleidimu, buvo tokio elgesio nauda (savęs pristatymas). Taip pat svarbu paminėti, kad šis teorinis modelis geriau paaiškino neutralų, bet ne probleminį paauglių atsiskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose.
Papildžius šį modelį emocijomis buvo gauta, kad tik pozityvios (bet ne negatyvios) paauglio patiriamos emocijos reikšmingai paaiškino jo atsiskleidimą abiejų tipų nuotraukomis socialiniuose tinkluose, o rizikos ir naudos vertinimas tapo nebesvarbus. Tai yra ypač svarbus šio tyrimo rezultatas, rodantis, kad paaugliams yra ne taip svarbu, kokią riziką ar naudą jie patirs atsiskleisdami nuotraukomis – svarbesniu veiksniu tampa emocijos ir kaip paauglys jaučiasi, kai dalijasi tam tikra vaizdine informacija socialiniuose tinkluose.
Ateities planuose – mobilioji programėlė paaugliams
Kadangi paauglių aktyvumas socialiniuose tinkluose tikrai nemažėja, o socialinių tinklų įvairovė kasmet tik didėja (jau dabar dalis paauglių aktyviai dalyvauja tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „TikTok“, „Thread’s“), šią naująją jaunosios kartos gyvenimo būdo realybę reikės priimti kaip neišvengiamą. Vis dėlto dėl nepakankamos galimų rizikų aktyviai dalinantis savo gyvenimo aspektais priežiūros virtualioje erdvėje tampa itin svarbu sukurti priemones, kurios leistų paaugliams sumažinti galimų neigiamų atsiskleidimo pasekmių riziką.
Monografijos autorės kartu su VDU Psichologijos katedros docente Viktorija Čepukiene ir programuotojų komanda „SneakyBox“ kuria mobiliąją programėlę, skirtą 15–16 metų amžiaus paaugliams, kurios tikslas sumažinti jų rizikingą atsiskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, ir tikisi patikrinti šios mobiliosios programėlės veiksmingumą ateinančiais mokslo metais.
Ši veikla įgyvendinama laimėjus Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslininkų grupių konkursą („Personalizuoto grįžtamojo ryšio intervencijos galimybės mažinant 15–16 m. paauglių probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose“ (Nr. S-MIP-23-16)).
Autorės tikisi aktyvaus Lietuvos mokyklų bendruomenių įsitraukimo ir susidomėjimo, todėl visas mokyklas, kuriose mokosi 15–16 metų amžiaus paaugliai ir kurios nori išbandyti šią programėlę, kviečiame susisiekti su autorėmis šiais el. paštais: kristina.zardeckaite-matulaitiene@vdu.lt; ugne.paluckaite@vdu.lt