Kas yra geras pilietis? Pilietiškumo tyrimo rezultatai

Gero piliečio samprata iš pirmo žvilgsnio yra labai paprasta. Geras pilietis yra tas, kuris tinkamai atlieka piliečio vaidmenį, vykdo prievoles. Tačiau aprašyti gero piliečio vaidmenį gana sunku, nes jo bruožų gali būti daug ir įvairių. Nors geru piliečiu dažniausiai yra vadinamas tas, kuris sugeba kritiškai mąstyti, yra pilietiškai aktyvus, atsakingas bendruomenei, taip pat elgiasi pagal teisingumo principus.

2014–2015 metų Tarptautinės  socialinio tyrimo programos pilietiškumo tyrime geram piliečiui buvo priskirtos 9 savybės: balsuoti rinkimuose, nebandyti išsisukti nuo mokesčių, paklusti įstatymams ir teisės aktams, stebėti valdžios veiksmus, dalyvauti socialinėse ar politinėse asociacijose, suprasti kitaip mąstančių žmonių argumentus, rinktis produktus dėl politinių, etinių priežasčių, padėti žmonėms Lietuvoje, kurie gyvena prasčiau, padėti žmonėms kitur pasaulyje.

Kurios iš minėtų gero piliečio savybių yra svarbiausios Lietuvoje? Nors Lietuvoje gana dažnai ir garsiai kalbama apie nemenką šešėlinės ekonomikos dalį, atlyginimus vokeliuose, bet tarp trijų svarbiausių gero piliečio savybių daugiausia balų kaip svarbiausias bruožas (net 74,8 proc. po 6–7 balus, t. y. „labai svarbu“ vertinimą) gavo teiginys „niekada nebandyti išsisukti nuo mokesčių“. Šį gero piliečio bruožą labiausiai parėmė pagal socialinį statusą vidurinei klasei priklausantys, taip pat vyresni nei 50 metų apklaustieji, centro kairės ir konservatyvių partijų šalininkai, bet kiek mažiau jis tiko liberalių partijų rėmėjams.

Antra savybė pagal svarbą, kuriai teko  72 proc. po 6–7 balus, yra nuostata, kad būtina „visada paklusti įstatymams ir teisės aktams“, nors tarp jauniausių respondentų  (18–29 metų amžiaus) tokiam požiūriui atitinkamai pritarė kiek mažiau – 64 proc., bet tuo pat metu jį palaikė per 80 proc. aukštesnę nei vidutinę (bet ne aukščiausią) socialinę padėtį užimančių respondentų. Vis dėlto panašu, kad Lietuvoje palaipsniui įsitvirtina nuostatos apie įstatymo viršenybę ir keičiasi požiūris į valstybę, kurios pagrindas yra piliečiai, o jie jau kaip mokesčių mokėtojai kuria pačią valstybę.

1 lentelė. Yra skirtingai manančiųjų, ką reiškia būti geru piliečiu. 1 – „visiškai nesvarbu“, o 7 – „labai svarbu“.

Beje, abu aukščiausiai įvertinti gero piliečio bruožai, t. y. nebandyti išsisukti nuo mokesčių bei paklusti įstatymams ir teisės aktams, pasižymėjo aukšta teigiama tarpusavio koreliacija, palyginti su visomis kitomis savybėmis.

Trečiojoje vietoje liko teiginys apie būtinumą „visada balsuoti rinkimuose“ su 71,3 proc. po 6–7 balus. Šį bruožą kiek labiau vertino vyresni nei 50 metų respondentai, palyginti su jaunesniais, taip pat aukštesnio išsilavinimo respondentai ir dešiniųjų konservatyvių partijų šalininkai, nors nuo jų nedaug atsiliko ir centro kairės partijų rėmėjai. Beje, 2004 metais atliktas analogiškas tarptautinis tyrimas rodė, kad dalyvavimas rinkimuose, kaip gero piliečio bruožas, buvo svarbesnis senosioms demokratijoms (pvz., Švedijoje beveik 82 proc. respondentų vertino jį 6–7 balais, Kanadoje – 83,5 proc., Danijoje – net 87,4 proc.), palyginti su Rytų ir Vidurio Europos šalimis (Čekijoje atitinkamai 37 proc., Slovėnijoje – 46,4 proc., Slovakijoje – 54,8 proc.). Procedūriniai demokratijos aspektai, panašu, apskritai yra kiek mažiau svarbūs Rytų ir Vidurio Europos visuomenėms.

O kokios savybės geram piliečiui nėra tokios svarbios? Daugiausia mažiausių balų (po 1–2 balus) gavo teiginys apie boikotą – „rinktis produktus dėl politinių, etinių priežasčių“, – net 36,4 proc. (nors 4 proc. teigė, kad tai darė pastaraisiais metais). Antroje vietoje nuo apačios liko nuostata, kad svarbu „padėti žmonėms kitur pasaulyje, kurie gyvena prasčiau“ su 22,6 proc. po 1–2 balus. Šis atsakymų pasiskirstymas netiesiogiai paaiškina ir aistras visuomenėje dėl galimų pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos priėmimo. Solidarumas su kitų pasaulio šalių prasčiau gyvenančiais žmonėmis nėra svarbus gero piliečio bruožas Lietuvoje. Beje, tarp mažiausiai linkusių pritarti pagalbai prasčiau gyvenantiems kitų šalių žmonėms yra kiek daugiau jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, kurie socializavosi vyraujant individualistinėms ir liberalioms vertybėms.  Antra priežastis yra ta, kad  net 91 proc. atsakiusiųjų mano, jog labai svarbu visiems piliečiams turėti tinkamą gyvenimo lygį, kuris nėra pasiektas… Tad solidarumas dar turi palaukti. Tačiau ir labiau išsivysčiusiose Europos šalyse, tokiose kaip Švedijoje, Austrijoje, Norvegijoje ar Nyderlanduose 2004 metų tyrime tik apie 40 proc. respondentų buvo linkę padėti kitų šalių prasčiau gyvenantiems žmonėms. Kita vertus, noras padėti prasčiau gyvenantiems savo šalies žmonėms yra gerokai ryškesnis. Net 60 proc. apklaustųjų po 6–7 balus skyrė teiginiui „padėti žmonėms Lietuvoje, kurie gyvena prasčiau už jus“.

Pilietiškumo tyrimas dar kartą patvirtino, kad Lietuvoje (ne)dalyvavimas socialinėse ar politinėse asociacijose ir toliau lieka rimta problema. Beveik penktadalis respondentų teigė, kad tokios asociacijos geram piliečiui nėra svarbios. Tik 2,1 proc. apklaustųjų priklausė partijoms ir aktyviai prisidėjo prie jų veiklos, 6,8 proc. priklausė profesinei sąjungai ar verslo asociacijai, kiek daugiau  jų įsitraukę į sporto (10,8 proc.) ir religinių organizacijų (13,5 proc.) veiklą. Pakantumas kitai nuomonei („bandyti suprasti kitaip mąstančių žmonių argumentus“) nėra Lietuvoje itin vertinamas gero piliečio bruožas. Po 6–7 balus jam skyrė 49,1 proc. respondentų, nors kiek daugiau tarp jų buvo vyresnio amžiaus asmenys, taip pat žmonės, turintys universitetinį išsilavinimą. Tai nėra taip mažai, bet ir nėra daug.

Kol kas nėra paskelbti 2014–2015 metų Tarptautinės socialinio tyrimo programos pilietiškumo tyrimo rezultatai kitose šalyse, tad neįmanoma Lietuvos rezultatų palyginti su kitomis šalimis, bet, pažvelgus į 2004 metų duomenis, panašu, kad Lietuva pagal daugelį gero piliečio vertinimų atsidurtų maždaug apie vidurį tarp Rytų ir Vidurio Europos šalių.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo–balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“ (MIP-082/2014).

Prof. Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius