Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Kasmet 77 000 europiečių suserga vabzdžių platinamomis ligomis
Šeima ir sveikata

Kasmet 77 000 europiečių suserga vabzdžių platinamomis ligomis

Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Žmonėms, gyvenantiems Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Europos regione, nepavyksta išvengti ligų, kurias platina įvairūs vabzdžiai. Pasaulinę sveikatos dieną, 2014 m. balandžio 7 d., PSO ragina visus saugotis šių ligų.

Per dešimtį metų (nuo 1990 m. iki 2010 m.) uodai, moskitai ir erkės įvairiomis ligomis užkrėtė daugiau kaip 1,5 milijono europiečių. Egzotinių ligų, pavyzdžiui, čikungunijos, protrūkiai dabar registruojami jau ir PSO Europos regione.

Vėl atsirado vietinių (neatvežtinių) Dengė karštligės atvejų, kurių Europoje nebuvo užregistruojama daugiau kaip šešiasdešimt metų. Nepaisant greitos pažangos naikinant vietiniu būdu perduodamą maliariją, pastaraisiais metais užregistruojama vietinių protrūkių, o ir įvežtinės maliarijos atvejų skaičius vis dar didelis. Didėja kai kurių Europos regione seniai žinomų ligų, pavyzdžiui, leišmaniozės ir Laimo ligos, poveikis sveikatai ir geografinis paplitimas.

„Europos regione pastebima aiškių perspėjimo ženklų, kad vabzdžių sukeliamos ligos ateityje gali plisti ir jų gali daugėti. Globalios kelionės ir prekyba, didėjanti urbanizacija Europoje ir besikeičiantis klimatas prisideda prie šios problemos, – sako PSO Europos regiono biuro direktorė Zsuzsanna Jakab. – Istorija rodo, kad kai pastangos kontroliuoti ligų plitimą yra tikslingos ir ryžtingos, galima sustabdyti kai kurias ligas ar net atsikratyti jų. Kitaip ligos gali grįžti ir vėl kelti pavojų Europos gyventojams. Mes turime išlikti budrūs ir stiprinti apsaugą.“

Uodų sukeliamų ligų grėsmė

Keliautojai, grįžtantys iš šalių, kuriose tam tikros ligos yra itin paplitusios, į Europos regioną neretai atveža maliariją, Dengė karštligę, čikunguniją ir kitų ligų.

Nors dauguma europiečių mano, kad maliarija jų nepasieks, 2013 m. Europoje buvo užregistruota 5000 šios ligos atvežtinių atvejų. Vietinių maliarijos atvejų pastaraisiais metais gerokai sumažėjo: 1995 m. užregistruota 90 712 atvejų, 2013 m. – tik 37. Atvežtiniai atvejai ir pastarųjų metų protrūkiai rodo maliarijos potencialą vėl „įsikurti“ teritorijose, kuriose ji buvo išnykusi. Tai trukdo siekti Europos regiono tikslo pašalinti šią ligą iki 2015 m.

Globalizacija, didėjančios prekybos ir kelionių apimtys, besitęsianti urbanizacija ir aplinkos bei klimato kaita prisidėjo prie uodų rūšies Aedes – Dengė karštligės ir čikungunijos platintojų – atsiradimo ir įsikūrimo PSO Europos regione. Ten, kur šie įvežtiniai uodai prigijo ar vėl įsikūrė, atsirado rizika, kad minėtos ligos pradės plisti jau vietiniu mastu.

Dengė karštligės protrūkio grėsmė dabar yra jau ir Europoje. 2010 m. pirmą kartą buvo užregistruoti vietinių pernešėjų sukelti atvejai Prancūzijoje ir Kroatijoje, o įvežtinių atvejų užregistruojama dar trijose Europos šalyse. 2012 m. pirmasis Dengė protrūkis užregistruotas Madeiros saloje, Portugalijoje (buvo nustatyta 2000 atvejų). Pirmąjį čikungunijos protrūkį Europoje uodai sukėlė Italijoje 2007 m. – buvo užregistruota beveik 200 atvejų.

Trys ligas platinančių vabzdžių ir ligos kontrolės etapai

Vabzdžių kontrolė ir ankstyva atvejų diagnostika yra gyvybiškai svarbi siekiant išvengti uodų įvežimo, įsikūrimo naujose teritorijose ir jų platinamų ligų plitimo. Išskiriami trys pagrindiniai kontrolės etapai:

1. Užkrato platintojų kontrolė, padedanti išvengti platintojų įvežimo, įsikūrimo ir plitimo. Taip pat bus užtikrintas ankstyvas jų aptikimas ir plitimo stabdymas. Informacijos apie galimą riziką skleidimas ir visuomenės sutelkimas yra esminiai veiksniai.

2. Ligų prevencija. Tose teritorijose, kuriose ligų platintojai vis dėlto įsikuria, siekiant išvengti ligų protrūkių, būtina imtis invazinių uodų, erkių ar moskitų stebėsenos ir kontrolės priemonių. Jos turėtų būtų koordinuojamos su susijusių ligų stebėsena.

3. Plitimo ribojimas. Siekiant išvengti didelių protrūkių, ypač teritorijose, kuriose tai yra nauja grėsmė, būtina užtikrinti visuomenės mokymą, sveikatos priežiūros specialistų supratimą, tinkamą laboratorijų pajėgumą, kad vabzdžių sukeliamos ligos būtų kuo anksčiau diagnozuojamos ir veiksmingai gydomos.

Bendra Europos strategija kovojant su uodų platinamomis ligomis

2013 m. rudenį Europos šalys pritarė naujajai septynerių metų Europos regiono strategijai, kuria siekiama tobulinti invazinių uodų stebėseną ir kontrolę, vėl atsirandančių ligų prevenciją ir kontrolę. PSO Europos regiono biuras kartu su partneriais, tarp kurių yra Europos Komisija, Europos uodų kontrolės asociacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, dirba, kad pagerintų supratimą apie problemą ir padėtų šalims ją spręsti.

„Europos regiono biuro kvietimas imtis veiksmų išsakytas labai laiku, atsižvelgiant į didėjantį Europos regiono pažeidžiamumą, iš dalies susijusį su padažnėjusiomis kelionėmis ir tarptautine prekyba, oro temperatūros šiltėjimu ir ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, nes tai lemia tarpvalstybinį vėl atsirandančių uodų sukeliamų ligų pobūdį ir yra rimtas pagrindas susirūpinti dėl visuomenės sveikatos, – pažymi Guenael Rodier, PSO Europos regiono biuro Užkrečiamųjų ligų, sveikatos saugos ir aplinkos departamento direktorius. – Europos regiono strategija suteikia sprendimų priėmėjams aiškią informaciją apie esamas ir dėl Aedes uodų kylančias grėsmes, padedančią šalims parengti arba atnaujinti savo planus, suderinti galimą atsaką ir koordinuoti tarpvalstybinius veiksmus.“

Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros specialistų atliekamai diagnostikai, naujų ligų gydymui, visuomenės skatinimui fiksuoti naujų uodų rūšių atsiradimą, namų aplinką padaryti netinkamą uodams išgyventi ir apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų.

Papildoma informacija

Pasaulinė sveikatos diena kasmet švenčiama balandžio 7 d. minint PSO įkūrimą 1948 m. Kiekvienais metais pasirenkama tema, susijusi su svarbia visuomenės sveikatos problema. Pasaulinė sveikatos diena sudaro galimybę kiekvienam žmogui ir bendruomenei įsitraukti į įvairias veiklas siekiant geresnės sveikatos. 2014 m. metų tema yra vabzdžių platinamos ligos.

PSO yra Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už žmogaus sveikatą. PSO Europos regiono biuras yra įsikūręs Kopenhagoje, Danijoje. Jis dirba su 53 šalimis, kurių teritorijos driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno ir kuriose gyvena beveik 900 milijonų gyventojų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisAirijos lietuvių bėgikų klubo surinktos lėšos pradžiugins Lietuvos vaikus
Kitas straipsnis Pasiutligės grėsmė kasmet vis mažesnė

Susiję straipsniai

Moterys išleidžia daugiau, bet tai nereiškia, kad jos išlaidauja

1 birželio, 2026

Saulės daugiau, o energijos vis tiek nėra? Gydytoja paaiškina, kodėl organizmui gali trūkti šviesos

29 gegužės, 2026

Kraujo tyrimų „normos“ gali klaidinti: ką svarbu žinoti pacientams?

27 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.