Purvo procedūra dažnai įsivaizduojama paprastai: kūnas sušyla, raumenys atsipalaiduoja, skausmas atlėgsta. Vis dėlto gydomasis purvas veikia nevienodai – vienas labiau ramina, kitas stipriau šildo ir veikia kraujotaką. Todėl svarbu ne kuo karštesnė procedūra, o ar ji tinka konkrečiai būklei: lėtiniam skausmui ir raumenų įtampai šiluma gali padėti, tačiau esant patinimui, ūmiam skausmui ar neseniai patirtai traumai ji gali pakenkti.
Pasak sanatorinio gydymo ir medicininės reabilitacijos lyderės Baltijos šalyse „Eglės“ fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojos dr. Dovilės Naruševičiūtės, gydomasis purvas gali būti taikomas skirtingais būdais – kaip viso kūno įvyniojimas, lokalios aplikacijos, purvo maišeliai, vonelės rankoms ar kojoms.
„Viso kūno įvyniojimas purvu yra viena populiariausių procedūrų, tačiau toks šildymas veikia ne tik tą vietą, ant kurios užtepamas purvas. Kai šildomas visas kūnas, paveikiama viso organizmo kraujotaka. Todėl net jei teoriškai neteptume vieno sąnario, bendras šiluminis poveikis vis tiek jį pasiektų“, – teigia gydytoja.
Kai reikia veikti konkrečią kūno vietą ir mažiau apkrauti visą organizmą, gali būti taikomos lokalios procedūros.
„Naudojant purvo maišelius išlieka biologinis ir mineralinis jo poveikis, tačiau terminis krūvis būna mažesnis. Tai leidžia veikti konkrečią kūno vietą ir mažiau alina organizmą“, – sako dr. D. Naruševičiūtė.
Sanatorijoje naudojamos dvi gydomojo purvo rūšys – sapropelinis, dažnai vadinamas baltuoju, ir durpinis, dar vadinamas juoduoju.
„Sapropelinis purvas dažniau taikomas tada, kai reikia švelnesnio poveikio odai, raminimo ar detoksikuojančio efekto. Durpinis purvas geriau išlaiko šilumą, todėl procedūros su juo intensyvesnės – jos stipriau veikia kraujotaką ir raumenų atsipalaidavimą. Tačiau dėl didesnio šiluminio krūvio jis ne visada tinka turintiems širdies ar kraujotakos sutrikimų“, – aiškina ji.
Purvo vonia veikia intensyviau
Viena intensyvesnių procedūrų – purvo vonia, kai durpinis purvas maišomas su mineraliniu vandeniu. Ji veikia stipriau nei daugelis lokalių procedūrų, gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti raumenų įtampą, pagerinti kraujotaką ir limfos tekėjimą.
„Purvo vonia turi papildomą hidrostatinio slėgio poveikį – kūnui suteikiama lengva kompresija, gerėja limfos ir kraujotakos cirkuliacija. Be to, vonioje žmogus gali šiek tiek judėti, todėl kai kuriems ji malonesnė nei įvyniojimas, kai reikia gulėti nejudant“, – pažymi gydytoja.
Vis dėlto ši procedūra parenkama individualiai, nes jautresniems žmonėms po jos gali pasireikšti silpnumas, pykinimas, širdies permušimai, kraujospūdžio svyravimai ar galvos svaigimas.
Veikia ne tik sąnarius, bet ir raumenis
Nors dažnai sakoma, kad purvas „gerai sąnariams“, jo poveikis susijęs ir su raumenimis. Sustingus ar nusidėvėjus sąnariui, aplinkiniai raumenys dirba intensyviau, greičiau pavargsta, įsitempia ir gali kelti papildomą skausmą.
„Sąnarys pats vienas nejuda – jį valdo raumenys. Šiluma gerina kraujotaką, padeda raumenims atsipalaiduoti, o tada mažėja ir su sąnariu susijęs sustingimas“, – sako dr. D. Naruševičiūtė.
Dėl to purvo procedūros gali būti naudingos esant lėtinei artrozei, artritui, nugaros skausmams ar ilgalaikei raumenų įtampai. Šiluma gali padėti ir pervargusiam, daug sėdinčiam, įtampą patiriančiam žmogui – atpalaiduoti pečius, nugarą, padėti pailsėti.
Kada šiluma gali pakenkti?
Vienas dažniausių mitų – kad kuo procedūra karštesnė ir intensyvesnė, tuo ji veiksmingesnė. Gydytoja pabrėžia, kad per didelė šiluma organizmui gali tapti papildomu krūviu.
„Po purvo procedūros žmogus gali jausti lengvą nuovargį, kuris pailsėjus praeina ir virsta geresne savijauta. Tačiau jei krenta kraujospūdis, pykina, apima silpnumas ar nuovargis, tai nėra geras ženklas. Tai rodo, kad kūnas buvo perkrautas“, – aiškina ji.
Ypač atsargiai purvo procedūros taikomos esant ūmiam skausmui, uždegimui, patinimui ar neseniai patirtai traumai. Tokiais atvejais šildymas gali sustiprinti tinimą ir pabloginti būklę. Purvo procedūros labiau tinka lėtiniams skausmams, raumenų įtampai, sąnarių sustingimui, artrozei.
„Jeigu skausmas aštrus, o sąnarys patinęs, karštos procedūros gali ne padėti, o pakenkti. Tokiais atvejais parenkamos kitos procedūros, pavyzdžiui, magnetoterapija, periferinė magnetinė stimuliacija, krioterapija ir pan.“, – vardija dr. D. Naruševičiūtė.
Kaip pasiruošti procedūrai?
Purvo procedūros gali turėti ir detoksikuojantį poveikį, ypač sapropelinis purvas. Vis dėlto šis poveikis daugiausia susijęs su prakaitavimu, todėl tiek prieš, tiek po procedūros svarbu pasirūpinti skysčiais.
„Jeigu organizmas neturi iš ko prakaituoti, kūnas neturi kaip išsivalyti. Todėl prieš procedūrą svarbu pakankamai išgerti vandens, o po jos per artimiausią pusvalandį ar valandą reikėtų išgerti dar kelias stiklines, mineralinis vanduo dar geresnis pasirinkimas dėl jame esančių mineralų“, – aiškina gydytoja.
Pasak dr. D. Naruševičiūtės, gydomojo purvo nauda atsiskleidžia tada, kai procedūra neperkrauna organizmo, o poveikis atitinka žmogaus būklę.
„Gydomasis purvas gali duoti labai gerą poveikį, bet svarbiausia – pagarba savo kūnui. Nereikia jo užsipulti stipria procedūra ir tikėtis, kad taip greičiau pasveiksime. Kartais švelnesnis, tiksliau parinktas poveikis yra daug naudingesnis“, – apibendrina dr. D. Naruševičiūtė.
