Vienas gerai apgalvotas žingsnis Kauną iškart kilstelėjo į tarptautinį lygį. Taip šalies politikai, verslas ir kūrybinė inteligentija vertina sprendimą Mokslo ir inovacijų centrą statyti Kaune, Nemuno saloje.
Didžiulis pasaulio architektų susidomėjimas
Šis centras galėjo iškilti ir Vilniuje, tačiau vyriausybinė darbo grupė netruko konstatuoti, kad Kauno valdžia šiam projektui pasiruošė kur kas geriau – tiek siūlomos pastato aplinkos, tiek logistikos, statybos ir ekspozicijų sąnaudų prasme. Bet svarbiausia – unikali vieta, dukart didesnė, nei galėjo pasiūlyti Vilnius.
Bet tai buvo tik pradžia. Tarptautiniai vėjai papūtė tada, kai prasidėjo architektūrinių centro idėjų konkursas. Tuomet Kauno meras Visvaldas Matijošaitis miesto valdžios sprendimą apibūdino itin lakoniškai: „Nusprendėme neužsidaryti vien savo lietuviškoje smėlio dėžėje ir pasitelkėme partnerius, kurie yra žinomi visame pasaulyje ir kurie padės į šį projektą pritraukti garsiausius pasaulio architektus.“
Pastangos netrukus davė vaisių – konkurso rengėja Londone esanti įmonė „Malcolm Reading Consultants“ skaičiuoja, kad neseniai paskelbtu konkursu jau susidomėjo daugiau nei 100 architektų biurų iš viso pasaulio. Tarp susidomėjusių – architektai iš Europos ir netgi egzotiškų kraštų: Dominikos Respublikos, Indijos ir Kolumbijos.
„Šio konkurso tikslas – visiems architektams sudaryti sąlygas dalyvauti: nuo geriausių ir žinomiausių iki pradedančiųjų. Todėl konkursas yra visiškai sąžiningas ir skaidrus“, – pripažino „Malcolm Reading Consultants“ projektų direktorius Davidas Hamiltonas.
Sąlyga – kad statinys derėtų su Kauno visuma
Konkurso sąlygas gerai išstudijavę ekspertai ypač palankiai vertina tai, kad Mokslo ir technologijų populiarinimo centras privalės derėti su Kauno naujamiesčiu.
„Nemuno sala patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, – apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonį. Vizualinės apsaugos pozonyje draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą (šiuo atveju – Naujamiestį). Tai apima saugomus vaizdo koridorius Naujamiesčio rajone ir maksimalų leistiną 25 metrų statybos aukštį saloje (virš vidutinio salos paviršiaus)“, – rašoma konkurso sąlygose.
Architektūrinio konkurso komisijos narys architektas prof. Jonas Audėjaitis teigė, kad pirminiu konkurso etapu architektai turės pateikti Mokslo populiarinimo centro idėją, „įrašytą“ į Kauno miesto kontekstą.
„Tikime, kad profesionalai gebės pažvelgti giliau, įvertins ne vien Nemuno salos geografinę vietą mieste, aplinką, bet ir jos visuomeninę, socialinę reikšmę, galiausiai pro šalį tekančio Nemuno istorinę svarbą ir įvairias Kauno tradicijas. Kitaip tariant, į miestą atnešami nauji objektai turi derėti su bendra visuma“, – sakė J. Audėjaitis.
Kauniečiai grįžtą į Kauną
Užduotis sukurti naujos architektūros objektą, kuris derėtų su Kauno stiliumi, – ne iš lengvųjų. Juolab kad 1919–1940 m. Kauno architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas. Geriausi pasaulio architektų biurai rudens pradžioje turi pateikti savo idėjas.
Šis „Mokslo salos“ projektas sudomino ir kaunietį architektą Aidą Krutejavą, jau daugiau nei dešimtmetį dirbantį tarptautinėje architektų grupėje Briuselyje. Architektas šį projektą vadina išskirtiniu tiek Lietuvai, tiek Kaunui, tiek sau asmeniškai. „Tikiu jo sėkme. Vaikystė ir jaunystė, prabėgusi nuostabios tarpukario architektūros apsuptyje, palieka savo pėdsaką visam gyvenimui. Todėl su komanda dedame visas pastangas tikėdamiesi pateikti geriausią pasiūlymą gimtojo miesto garsinimui“, – kalba šiuo metu Briuselyje gyvenantis ir dirbantis A. Krutejavas.
„Mokslo sala“ – ambicingas projektas, jau turintis keletą precedentų kitose šalyse, todėl yra labai svarbu atrasti, kokie parametrai lemia tokių projektų sėkmę. Tuo tikslu subūrėme komandą, turinčią patirties vietos ir tarptautiniame kontekste, siekdami pateikti išsamią situacijos analizę Kauno miestui. Visa mūsų patirtis užsienyje, todėl ieškojome patikimo partnerio Lietuvoje. Pasirinkome tris dešimtmečius veiklą vykdančią inovatyvią lietuviško kapitalo įmonę „A. Žilinskio ir ko“, kuri yra įnešusi nemažą indėlį Kaunui, sukūrusi daug darbo vietų šiame mieste“, – kalba architektas.
„Mokslo sala“ – galimybė miestui
Architektas ir projektų kuratorius, šiuo metu kartu su tarptautine komanda kuruojantis Baltijos paviljoną 15-oje Venecijos architektūros bienalėje, Jonas Žukauskas akcentavo, kad „Mokslo salos“ projektas bus susijęs su svarbios infrastruktūros vystymu – Kauno oro uosto plėtra ir „Rail Balticos“ geležinkeliu.
„Todėl „Mokslo salos“ atsiradimas keis Kauno kultūrinį kraštovaizdį ir neišvengiamai prisidės prie miesto traukos. Norėtųsi tikėti, jog projekto užduotis bus ne tik tapti nauju Kauno simboliu, bet ir išplėsti egzistuojančių mokslo praktikų tarpusavio sąryšį ir santykį su visuomene. Svarbu galvoti ne tik kuo „Mokslo sala“ bus ypatinga lokalioje erdvėje, bet ir kuo ji taps išskirtinė per sugebėjimą sujungti ir veikti savo turiniu platesnius procesus, mokslines praktikas tarptautiniu mastu“, – sakė architektūrinių projektų kuratorius J. Žukauskas.
„Centrui paskyrėme švenčiausią Kauno vietą – Nemuno salą. Tai nebebus tik pasivaikščiojimų vieta. Čia juk išdygs ir Kongresų rūmai. Kitoje upės pusėje nebeliks ir monolitų „vaiduoklių“. Tad ši vieta nušvis kitomis spalvomis“, – teigė prof. architektas J. Audėjaitis.
Bus daug interaktyvių pramogų
Planuojama, kad mokslo populiarinimo centras Kaune pradės veikti 2018 metais. Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.
Kauno meras V. Matijošaitis pabrėžė, kad šis centras bus skirtas ir vaikams, kurie galės interaktyviai kažką susprogdinti, sudeginti ir išbandyti mokslo galimybes. Vyks vadinamieji cheminių ir fizinių eksperimentų teatrai, pvz., kaip padaryti žalią ugnį ar į delną pripilti suskystinto natrio oksido ir nenukentėti. Specialistai šiuos teatrus kurs žiūrovams.
Preliminariai skaičiuojama, kad mokslo centras gali kainuoti apie 25 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos fondų. Objekto išlaikymas per metus kainuos apie 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad mokslo centrui iš savo veiklos pavyks padengti nuo 80 iki 100 proc. metinių išlaidų. Per metus centre tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.
VDU archyvo nuotr.