Kėdainių Kalėdų eglutė unikalumu ir elegancija nenusileidžia didmiesčių žaliaskarėms. Ir eglutės, ir miesto puošybai parinkti kėdainiečiams iki šių dienų be galo svarbūs didingiausio miesto klestėjimo laikotarpio simboliai.
Atspindi miesto architektūrą
Pagal išsilavinimą architektė Jolanta Tūraitė į Kėdainius su idėja atvažiuoja jau ne pirmą kartą. Moteris didžiuojasi jau net penkis kartus kūrusi šventėms eglutes. Didinga ir santūri eglė puikiai atspindi didingiausius Kėdainių laikus menančią miesto dvasią ir primena Radvilų dvasios kupiną jo istoriją. Ji atkartoja architektūrinius Kėdainių pastatų elementus ir darniai įsilieja į aikštės visumą. Jos viduryje eglutė iškyla kaip savarankiškas architektūrinis švenčių simbolika spindintis statinys, telkiantis bendruomenę savo jaukumu.
Kūrėja tikina, kad šviečiančius puošybos elementus sukūrė žiūrėdama į miesto pastatų architektūrinius sprendimus. Viduramžių architektūroje ir renesansinėje miesto dvasioje įkvėpimo ieškojusi J. Tūraitė su komanda eglutę padabino šviečiančiais raštais. Žiūrint į aikštės valdovę, jos šventinis drabužis taip ir atrodo: minkštas, švelnus, apgaubiantis. Šiltos baltos spalvos lemputės eglutę daro šiltą ir jaukią.
Unikali ir savo dekoru, ir konstrukcija
J. Tūraitė sako, kad Kėdainių eglė, be unikalaus dekoro, dar išsiskiria savita konstrukcija. Ji turi pirmą ratą, kuris apjuosia eglutę architektūrines miesto linijas ir raštus atkartojančiu šviečiančiu lempelių žiedu. Iš jo vidaus išauga pagrindinis 12 metrų aukščio eglutės karkasas. Jis puoštas specialiai Kėdainių eglutei kurtomis šiltos baltos spalvos dekoracijomis. Iš toli žvelgiant jos atrodo kaip jaukus eglutės drabužis.
Eglutei panaudotas jau prieš kelerius metus pagamintas metalinis karkasas. Karkasui apvilkti sunaudota 1 200 eglių šakų, kurias padovanojo Ąžuoloto girininkija. Eglių šakos nugenėtos eglių masyvuose gavus specialų girininko leidimą. Pagrindinė miesto eglutė buvo statoma beveik tris dienas. Miesto puošybai panaudoti elementai iš miesto herbo – stilizuoti sparnai.