Kas nesvajoja žvelgdamas į žvaigždėtą dangaus skliautą? Begalė švieselių mirga naktiniame
danguje, o tarp jų Tauro žvaigždyne išsiskiria spiečius „Septynios seserys“, arba japonų
vadinamas Subaru. Automobilių kompanijos Subaru logo – šešios žvaigždės, tik šešios, nes ta
septintoji yra paprastai nematoma. Graikai jas pavadino Pleiades, o lietuvių tautosakoje tai –
Sietynas.
Šis pokalbis su Rita Šuliauskaite, JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos Vicepirmininke
sporto reikalams, – apie šešių žvaigdžių svajonę. Tarp beveik 23-jų tūkstančių maratonų bėgikų
pasaulyje, ir tik 23-jų Lietuvoje, Rita yra penketuke lietuvių moterų , pasiekusių ypatingą
aukštumą, kurioje spindi šešios žvaigždės, žyminčios, kad jos įveikė visus šešis Abbot World
Marathon Majors. Ji gali džiaugtis to Sietyno neblėstančia šviesa, kuri, be jokios abejonės,
kviečia kitiems iššūkiams. Jau anksčiau bandžiau paklausti, ar Rita norėtų papasakoti apie savo
kelią link dangiško Sietyno. Atsakymas buvo:“Nėra ko čia girtis“. Dabar, kai aistros po
paskutinio Tokyo maratono aprimo, pagaliau sutarėm pasikalbėti, prisiminti, pasidžiaugti.
Rita tapo maratoninke ne iš karto. Ji buvo aktyvi sportininkė ir moksleiviškais metais Alytuje, ir
studijuodama Kaune. Su lengvosios atletikos rinktine, atstovaujančia Lietuvai, dalyvavo
tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose. Kartu su kitomis bėgikėmis yra pasiekusi Lietuvos
rekordą estafetiniame bėgime 4X200 uždarose patalpose. Tada jos stiprioji rungtis buvo sprintas.
Rita tikėjosi susieti visą savo tolesnį gyvenimą su sportu. Studijavo Kaune tuometiniame Kūno
kultūros institute (KKI), ten pat rašė darbą magistro laipsniui. Besimokydama KKI, Rita dirbo
Lietuvos Studentų sporto asociacijos skyriaus vadove, dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto
žaidynėse. Galbūt pažintis su atvykusiais į žaidynes iš daugybės kraštų lietuviais įkvėpė mintį
keliauti, pamatyti pasaulį. Širdyje vis ruseno viltis tapti mokslininke, tęsti magistro studijų metu
pradėtą tyrimą, apsiginti disertaciją, tačiau, kaip ir ne vienam mūsų kartos jaunam lietuviui,
likimas lėmė tapti naujausios kartos emigrante Amerikoje.
Atvykus čionai 1999 metais, tęsti profesionalią karjerą galimybių nebuvo. Sportas nepasimiršo –
priešingai, Rita viską padarė, kad bet kokiom sąlygom galėtų nuolat sportuoti, lavinti kūną. Ir
žiemą, ir vasarą bėgiojo lauke arba garaže ant takelio. Nauja šalis reikalavo prisitaikyti,
neprarandant savęs, todėl mokėsi Moraine Valley koledže, įgijo masažo terapijos specialisto
profesiją. Rita puikiai žino, kas yra skausmas, nes sportuojantys neretai patiria jį. Todėl jai buvo
artima dirbti su žmonėmis, kuriems skauda. Vienas pasikalbėjimas darbo metu su kliente tapo
prologu žengti netikėtu keliu.
Pirmasis maratonas: žingsnis į didžiąją kelionę
Tuo metu kūrėsi Čikagos lietuvių bėgimo klubas, kurios steigimo įniciatoriais buvo jauni ir
veržlūs ,,Atlantic Ekspres“ kompanijos darbuotuojai. „Junkis bėgti kartu“ – buvo pasiūlyta, ir
Rita pradėjo dalyvauti klubo sekmadieniniuose bėgimuose, kur išgirdo pasakojimus apie Čikagos
maratoną. Pradžioje buvo įvairūs mažesni renginiai, 5, 10 km bėgimai, kurių Čikagoje vyksta
daug, kol galop pasiryžo dalyvavauti Čikagos maratone.
Į pirmą mano klausimą ,,Ką tau reiškė tapti maratoninke?“ Rita jau nebesakė ,,Ko čia girtis“, o
lyg žvelgdama į žvaigždėtą tolybę pradėjo pasakoti savo istoriją.
„2014 m. rudenį, Ingos pakviesta, prisijungiau prie sekmadieninio bėgimo – tiesiog prasibėgti su
bendraminčiais. Išklausiusi bėgikų įspūdžių iš ką tik įveikto Čikagos maratono, susižavėjau jų
entuziazmu ir atkaklumu. Nedvejodama nusprendžiau dalyvauti maratono loterijoje, net
nesusimąstydama, į kokią kelionę bandau laimėti bilietą. 2015 m. įveikiau savo pirmąjį
maratoną.“
Pirmajam Čikagos maratonui ji ruošėsi taip, kaip teoriškai ir praktiškai priklauso. Išsistudijavo
patarimus, susidarė programą ir keletą mėnesių didesnė moters laisvalaikio dalis teko jos
vykdymui. Maratonas – tai 42 kilometrai ir 195 metrai. Pasiruošimas jam – keturi mėnesiai bent
po 2 maratonus per savaitę.
Rita savo pirmąjį maratoną įveikė sugaišdama distancijoje mažiau laiko nei reikia kvalifikavimui
į legendinį Bostono maratoną, todėl nė kiek nebejodama pateikė paraišką. Ji nostalgiškai
prisimena tą metą: „2017-aisiais jį (Bostono maratoną) prabėgau – ir nuo tada prasidėjo mano
Six Majors žvaigždžių medžioklė.“
Šeši maratonai – viena įkvepianti svajonė
Garsi organizacija ,,Abbott World Marathon Majors“ (AbbottWMM) – tai pasaulinė prestižinių
maratonų serija, kurios tikslas yra vienyti, kelti ir populiarinti maratoninį bėgimą visame
pasaulyje – tiek elitiniams atletams ir neįgaliems vežimėlių sportininkams , tiek mėgėjams
bėgikams. AbbottWMM sujungia didžiausius ir labiausiai pripažintus miestų maratonus –
Bostono, New York‘o, Čikagos, Berlyno, Londono ir Tokyo į vieną bendrą organizaciją. Šie
maratonai bendradarbiauja, siekdami palaikyti aukščiausius organizacinius standartus, dalintis
gerąja praktika, atstovauti aukščiausiam maratoninio bėgimo lygiui pasaulyje. Tai vienas
garsiausių „bucket list“ iššūkių bėgimo entuziastų pasaulyje. Tačiau Abbott World Marathon
Majors nėra tik elitui – jie taip pat telkia ir motyvuoja tūkstančius mėgėjų bėgikų. Įveikus 6
Major maratonus, bėgikas gauna prestižinį Six Star Finisher medalį. Bėgikai dažnai eina link šio
tikslo daugelį metų, keliauja po pasaulį, bėga. Jei nesi elitinis bėgikas, patekti dalyvauti į tuos
maratonus galima tik loterijos keliu. Tenka daugelį kartų siųsti paraiškas, tikintis sėkmės. Ji
ateina. Kiekvienas maratono bėgimas, nežiūrint į tai, kiek tenka paaukoti laiko ir jėgų ruošiantis
jam, bėgant ypatingai gražių miestų gatvėmis, kuriose visada pasitinka šimtai tūkstančių entuziastingų žiūrovų, palaikančių juos šūkiais, tiesiantys rankas paliesti prabėgančio sportininko
delną, tampa dvasine švente.
Ta šventė kartojosi ir kartojosi Ritos kelyje link to šešių žvaigždžių Sietyno: Čikagos maratonas – 2015 m., Bostono maratonas – 2017 m., Berlyno maratonas – 2017 m., Londono maratonas – 2023 m., Niujorko maratonas – 2023 m., Tokijo maratonas – 2026 m.
Tų svarbiausių – tik šeši, tačiau per dešimtmetį jų susidarė gerokai daugiau. Vien Čikagoje ji
dalyvavo šešiuose, po pirmojo dar du kartus stojo į startą ir finišavo Bostone. O kiek dar įvairių
mažesnių renginių dalyvauta, ir, svarbiausia, organizuota, jau sunku ir besuskaičiuoti. Tarp jų – ir
jau kasmetiniu tapęs 339 mylių Relay Iowa bėgimas su klubo komanda.
Tai buvo nuostabi kėlionė: ji dar nesibaigė
„Meilė bėgimui ir noras judėti atvedė mane į antrąją šeimą – Čikagos lietuvių bėgimo klubą. Čia
vieni kitus palaikome, dalijamės įspūdžiais ir džiaugiamės pasiekimais. Rinkdama Major
maratonų žvaigždutes, nuolat dalyvauju kituose – bėgau Paryžiaus, Milwaukee, Alaskos
maratonus ir du virtualius per pandemiją. Įsitraukiau į sporto reikalus JAV Lietuvių
Bendruomenės valdyboje, nes žinau, kaip svarbu ir reikalinga yra sportuoti“ – tęsė prisiminimus
Rita. Būdama patyrusi maratonų dalyvė Rita natūraliai tapo Čikagos lietuvių bėgimo klubo
vadove. Motivacija gyventi sveikai, asmeninis pavyzdys, kaip reikia įveikti iškylančius
sunkumus, daro ją pripažinta nepailstančia lydere.
Kuo kelias link išsvajoto tikslo klotas? Tikrai rožėmis, kuriomis grožiesi, kai pasieki maratono
finišą, tačiau iki tos akimirkos tenka peržengti, prasibrauti pro sunkumus ir kliūtis, kurie
daugeliui atrodo kažkas skausmingai neįmanoma, neįveikiamo. Kelionė tuo „rožėmis klotu
keliu“ reikalauja pasiruošimo. „Pirmajam maratonui ruošiausi kaip pagal vadovėlį. Vėliau
nuolatiniai dalyvavimai renginiuose, reguliarios treniruotės leido atsipalaiduoti nuo griežto
ruošimosi pagal programą. Vistik ir laiko, ir lėšų tenka paaukoti daugiau, nei gyvenant paprastai.
Gera apranga sportuoti įvairiomis sąlygomis, nepigūs bėgimo bateliai, kurie net jei ir neatrodo
susidėvėję, turi būti keičiami, nes praranda reikalingas savybes, dalyvavimo maratonuose
mokesčiai, siekiantys šimtus dolerių, kelionių į tolimas šalis išlaidos kartais kužda, kam to reikia.
Tačiau! Čikagos gatvėse sveikina milijonas žmonių, o legendinėje 17-toje mylioje pasitinka
tautiečiai ir ,,sviedžia“ tave link finišo . Bostono istoriniame maratone jautiesi lyg būtum
legendos dalis. Berlyne buvo neįprastai lengva, nors tai ir buvo antras svarbus bėgimas tais
pačiais metais. Karališkas Londonas, bėgimas pro Rūmus ir vėl galingas žiūrovų palaikymas.
New York bėgti tapo sunku, nes klubo skausmas, kuris pasireikšdavo kartais, tada tapo sunkiai
pakeliamu“.
Taip jau atsitiko. Kai jau buvo įveikti penki iš šešių maratonų link to garbingo tikslo – Six Stars,
iškilo nauji iššūkiai – bendravimas su onkologais, chirurgais. Patekti į tą paskutinį Tokyo
maratoną ypatingai sunku. Bandymai per loteriją keletą metų – nesėkmingi. Tada Čikagos
lietuvių bėgimo klubas nusprendė padėti savo lyderei įgyvendinti svarbų tikslą. Buvo surinkta
suma, kurios pakako gauti dalyvio vietą per labdarą. Visuose Major maratonuose yra tokia
galimybė – paaukoti pasirinktai labdaros organizacijai ir gauti teisę dalyvauti be loterijos. Į
Tokyo Rita vyko be jokio pasiruošimo, tik spėjusi pagyti. Džiaugėsi, kaip gerai ir tvarkingai ten
viskas vyko. Bėgti nebuvo lengva, tačiau nesustojo. Ta išmintimi ,,Jei nenubėgsi, tai nueisi“
nepasinaudojo, ir tapo ypatingo medalio šeimininke. Jos rankose ir širdyje – Šešios žvaigždės.
O ta Septintoji sesė, kuri priklauso Sietynui, tačiau nėra matoma danguje, vis tik atsirado. 2025
metais Sidnėjus tapo septintojo Major Marathon vieta. Taigi kelionė dar nesibaigė. Sustoti
neketina. Bus tų maratonų, tačiau vis svarbiau tampa ne tai, ką pati gali nuveikti, o ką gali padėti
pasiekti kitiems.
Jau daug metų Rita yra Čikagos lietuvių bėgimo klubo lyderė. Kasmet lietuviai – vietiniai ir iš
viso pasaulio, sudaro komandą dalyvauti Čikagos maratone. Visą darbą – suburti komandą,
aprengti, padėti atvykstantiems iš kitų kraštų, visu tuo Rita rūpinasi jau daug metų. „ Meilė
bėgimui ir noras judėti atvedė mane į antrąją šeimą – Čikagos lietuvių bėgimo klubą. Čia vieni
kitus palaikome, dalijamės įspūdžiais ir džiaugiamės pasiekimais. Tapus JAV Lietuvių
Bendruomenės Vicepirmininke sporto reikalams, atsirado dar daugiau rūpesčių, tačiau jaučiuosi
esanti ten, kur tikrai noriu būti“, – reziumuoja Rita, šiuo metu labai atsakingai įsitraukusi į sporto
reikalus JAV Lietuvių Bendruomenėje. O bėgimas buvo ir bus tuo, kas gyvenimą daro ypatingu.
„ Bėgdama aš medituoju. Dirbu daug, mažai lieka laiko sau, todėl ta valanda kita, kai bėgu
miestelio gatvėmis arba miško takais, aš esu visa savyje. Klausau muzikos ir „skaitau“ knygas:
,,Tai – mano laikas.“
**
JAV Lietuvių Bendruomenės projektas
LIETUVYBĖS GENAS
JAV Lietuvių Bendruomenei priklauso visi čia gyvenantys lietuviai: mus vienija tapatybės ir
tradicijų išlaikymas, kalba, tautinės kultūros puoselėjimas ir ugdymas. Visa tai
lemia lietuvybės likimą. Istorijos vingiuose lietuviai randa vietą, būdą išgyventi, kad išliktų
savimi pasitikinčiais ir saugančiais lietuvišką tapatybę.
Mūsų gyvenimai įvairūs: įvairiaspalviai, žaižaruojantys, o gal blankoki… Kokie jie
bebūtų, tai yra mūsų istorijos. Jos – kaip tie spalvoti karoliukai, suverti į vieną
vėrinį, o gal sujungtos į DNR spiralę, kad nepasimestų, laikytųsi viena kitos. Juk
būti kartu visada smagiau, jaukiau… Taip ir laikosi mūsų gyvenimai, suverti ant
bendruomenės “siūlo”, kad saugotų, turtintų ir puoštų mūsų kasdienybę.
Kame užkoduotas tas lietuvybės genas? Tai bandome sužinoti dalydamiesi
istorijomis, kurių herojai gyvena šalia mūsų. Su jais susitinkame, kalbamės, o
kartais galbūt praeiname pro šalį jų nepažinę…
Projektą remia Lietuvių Fondas ir Medijų rėmimo fondas.
Pranešimą rengė Algimantas Remeika
