Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Mėgstama sakyti: „Geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti.“ Ir, žinoma, tai absoliuti tiesa. Juk gali klausytis pasakojimų apie keliones, žiūrėti nuotraukas ar filmuotus reportažus, bet niekaip nepajusi nei sielos virpulio, nei kūną užvaldančio troškulio. Mintimi, kad viską reikia pamatyti, gyvena du jaunuoliai – Andrius Simankovas ir Benas Lukoševičius. Abu jie gimė Elektrėnuose, net viename name gyveno. Šiuo metu abu vaikinai gyvena ne Lietuvoje: Benas – Airijoje, Andrius – Vokietijoje. Vaikystės draugai po ilgo laiko netikėtai susitiko Kretoje, kur Benas atostogavo su broliu Matu, o Andrius lankėsi darbo reikalais. Štai tada ir gimė mintis keliauti kartu (Andrius tuo metu jau buvo aplankęs apie 50 šalių, Benas – apie 10). Vokietija, Prancūzija, Monakas, JAE, Tailandas ir kitos šalys… Vaikinai mėgavosi kelionių malonumais, troško pažinti aplankytų kraštų papročius, žmones, maisto subtilybes.
Andrius teigia: „Aistra keliauti atsirado, kai buvau labai jaunas. Su tėvais važiavome atostogauti į Kroatiją, man buvo vos 6 metai. Jau tada žavėjausi užburiančiu kraštovaizdžiu. Pirmosios kelionės be tėvų prasidėjo turbūt nuo 14-os, kai pirmą kartą pagal „Erasmus“ mainų programą vykome į Prancūziją. O dažniau keliauti ėmiau nuo 18-os, kai išvažiavau gyventi į Vokietiją, nes mano darbo pobūdis yra susijęs su kelionėmis. Jau 4 metus dirbu kompanijoje „Airbnb“, esu atsakingas už biurų veiklą Berlyne ir Atėnuose.“
Šiuo metu Andrius jau aplankęs 58 šalis, o tikslas yra, be abejo, pabuvoti visose pasaulio valstybėse. Jaunuolis tikisi iki šių metų pabaigos „sąskaitoje“ turėti 65‒70, priklausomai nuo galimybių.
Benas sako, kad pirmosios kelionės buvo su šeima į Gran Kanariją, Italiją, Šiaurės Airiją, Angliją, Lenkiją, Lietuvą… O kai su broliu išvyko į Graikiją, atsirado kelionių troškulys ir iki šiol neleidžia atsitokėti. Škotija, Slovakija, Austrija, Ispanija, paskui Pietų Amerika – Paragvajus, Brazilija – taip susargdino, kad pasveikti jau ir nebesinori, tik keliauti ir keliauti. Kai su Andriumi nuskrido į Jungtinius Arabų Emyratus ir į Tailandą, Benas suprato – keliauti yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų.
Jaunuolis jau yra aplankęs 26 pasaulio šalis iš 197. Jis sako, kad kiekvienas aplankytas kraštas – naujos patirtys, naujas požiūris į pasaulį, gamtos grožį, žmones.
Vienas iš didžiausių iššūkių jaunuolių planuose buvo Irakas. Galimybė įgyvendinti svajonę atsirado šį pavasarį, kai buvo renkama keliautojų grupė. Kodėl Benas ir Andrius pasirinko šią šalį? Vaikinai sako, kad viena iš pagrindinių priežasčių – noras pamatyti kitokį Iraką, ne tą, kurį rodo per televiziją (karas, apiplėšimai, sprogimai ir t. t.). O kita priežastis ‒ norėjosi kažko naujo, neįprasto ir kadangi abiejų tikslas yra aplankyti visas pasaulio šalis, tai vieną dieną vis tiek čia reikės atvykti. Ir dar – ne tiek jau daug turistų vyksta į Iraką, tad labai norėjosi pabūti šalia tų, kurie gyvena mums visai nepažįstamą gyvenimą, pasigrožėti egzotika, patirti pritrenkiantį gamtos alsavimą. Andrius sako, jog kiek anksčiau jis ir į Afganistaną vyko, kad pažintų kitokį gyvenimą.
Pasiteiravus, ar nebuvo jokių abejonių dėl dalyvavimo šitame sudėtingame ture, abu jaunuoliai vienbalsiai patvirtino, kad didelių abejonių nebuvo iki tos dienos, kai į Erbilio priemiestį Iranas paleido dešimtis raketų. Tuo metu nuolat žiūrėjo žinias, nes buvo gerokai šokiruoti, o ir abejonės ėmė smelktis. Vaikinai sekė informaciją, palaikė ryšius su turo atstovais. Situacija išliko stabili ir juodu buvo pasiruošę kelionei. Kai jau atvyko į Iraką, situacija pasirodė rami, dėl savo saugumo vaikinai nebeabejojo. Pirmą vakarą jie dviese išėjo į miestą pasižvalgyti ir jautėsi gana ramiai.
Paklaustas, kas organizavo kelionę į Iraką, Andrius papasakojo: „Turą organizavo labai geri mūsų partneriai ‒ anglų ekspedicijos kompanija, – su ta pačia grupe praeitais metais vykau į Afganistaną. Ši kompanija rengia specialias keliones į vietas, kur važiuoja keliautojai, o ne turistai. Mūsų grupėje buvo žmonių iš Amerikos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Naujosios Zelandijos, Anglijos ir, žinoma, 2 lietuviai: aš ir mano vaikystės draugas Benas.“
Benas sakė, kad grupėje daugiausia buvo brandaus amžiaus žmonių – apie 60 metų. Vyriausias keliautojas buvo apie 70 metų. Šis vyriškis jau yra aplankęs visas pasaulio valstybes. Kai keliautojų patirtis didžiulė, tai pabendrauti su jais ir pasimokyti iš jų buvo didelis patyrimas. Grupės nariai, sužinoję, kad Benui vos 19 metų, o Andriui tik 22-eji, labai stebėjosi, kaip tokie jaunuoliai ryžosi į tokią sudėtingą kelionę.
Jaunieji keliautojai jautėsi tarsi kitame pasaulyje – ypatinga gamta, dar ypatingesni žmonės. Stebino vaikų troškimas nusifotografuoti su svetimtaučiais – jau minėjau, kad keliautojai nėra dažni Irake, o turistai beveik visai nesilanko dėl saugumo problemų. Šeimos kvietė jaunuolius ragauti savo tradicinio maisto, įvairių užkandžių. Buvo kiek sunku priprasti prie irakiečių maisto, nes jo įvairovė kiek mažesnė nei kitose Artimųjų Rytų šalyse. Kiekvieną dieną teko valgyti ryžius su mėsa arba kebabą. Tiesa, buvo dienų, kai būdavo daugiau variantų arba vakarietiškų valgių, nes draugai iš Amerikos negalėjo ištverti 8 dienų be vakarietiško maisto.
Benas prisiminė ir maistą viešbutyje. Buvo ramadanas, tad įvairesnio maisto viešbutyje niekas neruošė, kasryt pasiūlydavo duonos, kiaušinių ir arbūzo. O šiaip Beną nustebino, kad irakiečiai mėgsta neįprastą maistą ‒ verda sriubas ar gamina troškinius iš jaučių galvų, inkstų. Andrius prisiminė ir kitokį kebabą – mėsos faršą jie kepa ant iešmelių. Abu vaikinai teigė, kad ryžiai labai skanūs, kad patiekiama labai daug įvairiausių daržovių. O jau saldumynai Irake nepakartojami! Vien dėl jų verta aplankyti šią puikią šalį.
Andrius ir Benas apie savo kelionę gali pasakoti ir pasakoti, nes įspūdžiai neišdildomi. Daugybė nuotraukų, filmuotos medžiagos, suvenyrų – tai dalelė visos kelionės prisiminimų. O svarbiausia – tas nepamirštamas jausmas, jog tavo kojos lietė uolingų Irako kalnų ir lygumų žemę, akys nepaliovė grožėtis nuostabia gamta, dalelė širdies liko ten, kur be galo nuoširdūs žmonės, įdomus maistas, puikūs saldumynai, smalsios šypsenos.
Jaunieji keliautojai Benas ir Andrius siūlo visiems pasižiūrėti pirmąją savo sukurto filmuko apie Iraką dalį ir pažada, kad antroji dalis pasirodys netrukus:
Vilija Dobrovolskienė
