„Mums dabar atostogos“, – nuo darbų ištaikę laisvą minutę juokėsi lengvosios atletikos treneriai Irina Krakoviak-Tolstika ir Andrejus Tolstikas. Specialistų porai lengvosios atletikos tarpsezonis laisvų dienų suteikia mažai: duetas ugdo ne tik lengvaatlečius, bet ir dešimtis atletų, siekiančių aukštumų kitose sporto šakose.
Treniruočių planai – olimpinei čempionei
Bene garsiausia sportininkė, su kuria bendradarbiauja I. Krakoviak, – olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Penkiakovininkei buvusi lengvaatletė talkina ruošdama ją bėgimo rungčiai. Būtent kombinuota rungtis, kurią sudaro šaudymas ir bėgimas, L. Asadauskaitei sekasi geriausiai – greičiu Laura lenkia kone visas pasaulio penkiakovininkes.
„2010 metais Laura pagimdė dukrytę, praėjo maždaug pusė metų, kol atsistatė ir 2011-aisiais po Naujųjų metų susėdome pakalbėti. Ji paprašė, kad būčiau bėgimo trenere. Nuo to ir prasidėjo, galima sakyti, kad tęsiame bendradarbiavimą jau septintus metus“, – prisiminė I. Krakoviak.
Vadinasi, lengvosios atletikos trenerė prisidėjo prie kone visų didžiausių L. Asadauskaitės pergalių – padėjo laimėti Londono olimpines žaidynes, 2013-ųjų pasaulio čempionatą, 2012-ųjų, 2015-ųjų ir 2016-ųjų Europos čempionatus.
„Man labai malonu dirbti su tokiu žmogumi, kaip ji. Laura turi labai stiprų vidų, ją vadinu „vikinge“, nes ji yra psichologiškai stabili, turi bagažą ir tvirtai stovi ant kojų. Bendradarbiavimas su jos komanda yra labai artimas, reikėjo atsižvelgti į plaukimo treniruotes, fechtavimo treniruotes, nes negali krūvis „eiti ant krūvio“, – aiškino I. Krakoviak.
Bene įspūdingiausiai bėgimo trasoje penkiakovininkė pasirodė 2013-ųjų planetos pirmenybėse: tada dėl sėkmingos kombinuotos rungties lietuvė pakilo iš 19 vietos į pirmąją.
„Tarp mūsų yra labai artimas ryšys, daug kalbamės apie savijautą, apie mikrociklo įveikimą, kas jai patiko, ko norėtų dar. Kai rašome planus, ji taip pat turi savo žodį. Lengviausia dirbti su aukšto meistriškumo sportininkais, ypač su ja. Ji labai aiškiai mato tikslą“, – auklėtine džiaugėsi I. Krakoviak.
Beje, nuo vasario lengvosios atletikos specialistė treniruoja ir kitą penkiakovininkę olimpietę – Ievą Serapinaitę.
Ugdo tinklininkus ir ledo ritulininkus
I. Krakoviak ir A. Tolstikas dirba Vilniaus miesto sporto centre, abu treniruoja net 77 įvairaus amžiaus bei meistriškumo lengvaatlečius. Prieš septynerius metus vestuves atšokusi pora drauge ugdo jaunuosius ledo ritulininkus, o A. Tolstikas – dar ir tinklininkus.
„Prieš trejus metus priėjo Tinklinio federacijos vadovas Marius Vasiliauskas ir kalbėjome, kaip galime padėti. Iš pradžių tik Ievai ir Monikai, dabar prisijungė ir daugiau“, – pasakojo A. Tolstikas, tapęs garsiausių šalies tinklininkių Ievos Dumbauskaitės ir Monikos Povilaitytės fizinio rengimo treneriu.
Specialistas teigė, kad persikvalifikuoti bei treniruoti tinklininkus nebuvo sudėtinga, tačiau darbo pobūdis turi ryškių skirtumų. „Yra daug skirtumų dirbant su lengvaatlečiais ir tinklininkais. Kiekviena sporto šaka turi kažką savo. Visą laiką bandau daryti tai, ko reikia jiems, o ne tai, ko reikia lengvaatlečiams. Žinoma, yra daug panašių pratimų, bet negalima sakyti, kad tas ar tas pratimas priklauso tik lengvajai atletikai, juos naudoja visos sporto šakos“, – sakė A. Tolstikas.
Trečius metus trenerių pora skaičiuos ir treniruodami „Sostinės ledo ritulio akademijos“ auklėtinius.
„Lengvoji atletika yra universali, ją galima pritaikyti daug kur. Dėl to lengvoji atletika ir yra sporto karalienė, – šyptelėjo I. Krakoviak. – Kai pradėjome dirbti su ledo ritulininkais, pas mus atėjo šešerių–septynerių metų vaikai. Ledo ritulyje vaikai ant pačiūžų pradeda stoti labai anksti. Labai džiugu matyti, kad tie vaikai, kurie mums pradedant dirbti buvo šešerių, greit švęs dešimtuosius gimtadienius.“
Pastebi didėjantį susidomėjimą sportu
I. Krakoviak ir A. Tolstikas juokauja, kad darbų užsikrovė bent trejiems metams į priekį. Nors tokį pasisekimą turėjo ne visada.
„Jau 11 metų dirbu lengvosios atletikos treneriu. Pačioje pradžioje buvo neįmanoma sudaryti grupių, vaikai neidavo, pats eidavau į mokyklas, ieškodavau vaikų. Prašydavau padaryti paprastus pratimus – retas mokėdavo pasilenkti iki kelių. Buvo toks laikotarpis, kai sportas nebuvo madingas, manau, kad po Londono olimpiados viskas pasikeitė“, – didėjantį vaikų fizinį aktyvumą pastebėjo A. Tolstikas.
Jis bei Irina džiaugiasi, kad dabar vargti norint sudaryti treniruočių grupes jiems nebereikia.
„Vaikai ateina, išeina, nors mano grupėse retai kas išeina, o priešingai – nori ateiti, bet neturiu galimybių jų priimti. Mes dirbame mėgstamą darbą, tad net butą šalia darbo įsigijome“, – nusijuokė I. Krakoviak, su vyru ir vaikais gyvenanti greta sostinės lengvosios atletikos maniežo.
Pora augina septynerių Danilą bei ketverių Tąją. Lengvaatlečių tandemas regi dukrą sporte, o sūnaus – ne.
„Danila eis į pirmą klasę, yra „moksliukas“, – juokėsi I. Krakoviak. – Manau, kad dukrytė labiau bus sportininkė. Mamos šeštas jausmas tai sako.“
Robertas Trakys, Lietuvos lengvosios atletikos federacija