Didelės ir neigiamos įtakos šalies ekonomikai, darbo rinkai ir, žinoma, socialiniam gyvenimui turi iš Lietuvos migruoti nesiliaujantys gyventojai. Emigracijos procesus tyrinėjanti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė dalijasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais apie 4-ąją emigracijos bangą.
Ketvirtoji emigracijos banga sietina su euro įvedimu
Nuo Nepriklausomybės pradžios lietuvių emigraciją galima išskirti į keturias bangas, kurios turi tam tikrų požymių. Pasak prof. V. Kumpikaitės-Valiūnienės, pirmoji emigracijos banga prasidėjo netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo, kai prasivėrė Lietuvos sienos. Antroji – 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą. Trečiajai bangai įtaką padarė prisijungimas prie Šengeno zonos 2008 metais ir Lietuvą pasiekusi ekonominė krizė bei dėl finansinių paskolų išaugęs nedarbo lygis.
„Labai aktualu ir skaudu, kad 2015 metais įvedus eurą prasidėjo ketvirtoji emigracijos banga. 2015 metais iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkstančių žmonių, o 2016 metais – net 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai daugiau nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose“, – teigia profesorė.
„Pastarųjų metų emigracijos srautai beveik prilygsta kritiniams trečiosios bangos emigracijos metams. Ketvirtoji emigracijos banga sietina su kainų augimu įvedus eurą. Nors mėginama tai neigti, vis dėlto statistika ir žmonių patirtis rodo ką kita.“
Nors anksčiau vyrai ir moterys migruodavo panašiai, 2014 metais emigruojančių vyrų skaičius ėmė lenkti moterų skaičių, o 2015 metais tas skirtumas gerokai išaugo.
Tarpdisciplininio KTU tarptautinių migracijos tyrimų klasterio iniciatyva buvo atliktas savarankiškas, nefinansuotas tyrimas apie Lietuvos piliečių emigracijos priežastis. Nuo 2016 m. spalio iš visų keturių bangų emigrantų buvo surinkti 4136 atsakymai. Buvo apklausti 19–65 metų ir vyresni žmonės. Iš jų 811 respondentų paliko Lietuvą 2015 metais ir vėliau.
Svarbiausios emigracijos priežastys – ekonominiai veiksniai
„Daugiau nei 66 proc. ketvirtosios bangos emigrantų įvardijo per mažą darbo užmokestį Lietuvoje. Tai svarbiausias veiksnys ir pats didžiausias procentas tarp visų tirtų bangų. Antroje vietoje – produktų ir paslaugų kainos (daugiau nei 42 proc.). Palyginimui pirmoje bangoje – 25 proc., antroje bangoje – 29 proc., trečioje – 35 proc. respondentų įvardijo kainų svarbą“, – apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.
Pasak profesorės, darbo užmokesčio skirtumai ir pajamų nelygybė, kurią jaučia Lietuvoje gyvenantys žmonės (40 proc. respondentų), bei asmeninės sąlygos (daugiau nei 41 proc.) taip pat įvardijami tarp pagrindinių iš Lietuvos stumiančių veiksnių. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visų šių veiksnių svarba kiekvienoje bangoje vis didėja“, – įsitikinusi mokslininkė.
V. Kumpikaitės-Valiūnienės teigimu, kalbant apie traukos veiksnius, didesnės pajamos svečioje šalyje buvo įvardytos beveik 60 proc. ketvirtosios migracijos bangos respondentų. Tai taip pat didesnis skaičius, lyginant atsakymus su kitomis migracijos bangomis.
„Apžvelgiant šiuos ekonominius veiksnius ir jų augančią svarbą, tai galima pavadinti „išgyvenimo strategija“. Tokią strategiją žmonės rinkosi ir po 1990 metų, kai buvo itin didelis nedarbo lygis ir reikėjo ieškoti išeičių“, – sako KTU profesorė.
Pagal darbo užmokestį Lietuva – tarp skurdžiausių šalių
„Dar keli liūdinantys faktai, paremti atliktu tyrimu. 46 proc. visų apklaustųjų savo namais laiko užsienio šalį, o Lietuvą – tik 17 proc. Beje, ketvirtosios kartos migrantai labiau linkę įvardyti Lietuvą kaip savo namus. Nerimą kelia ir tokie faktai, kad daugiau nei 40 proc. apklaustųjų neplanuoja grįžti į Lietuvą“, – apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.
Profesorės teigimu, apie 20 proc. apklausos respondentų teigia, kad Lietuvoje neįgijo jokios darbinės patirties ar jos net neieškojo. Vos pabaigę vidurinę mokyklą ar studijas aukštosiose mokyklose iškart išvyko į užsienį ieškotis darbo. Jie dažniausiai renkasi angliškai kalbančias šalis. O jokios užsienio kalbos nemokantys vyresnės kartos emigrantai neteikia pirmenybės rinkdamiesi šalį.
„Apžvelgus visas emigracijos bangas, galima teigti, jog dažniausiai žmonės emigruoja dėl ekonominių priežasčių ir tų veiksnių svarba su kiekvienos bangos pradžia didėja. 2000–2005 m. prognozės, kad naujos ES šalys palaipsniui prisivys senbuves savo darbo užmokesčiu ir migracijos srautai iš jų sumažės, Lietuvos atveju nepasitvirtino. Lietuva savo minimaliu, taip pat vidutiniu darbo užmokesčiu lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją, o Lietuvos piliečių pamėgtose Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje minimalus darbo užmokestis didesnis bent 4,5 karto. Perkamosios galios indeksas skiriasi daugiau nei du kartus Lietuvos nenaudai“, – teigia mokslininkė.
„Žinoma, emigraciją skatina ir socialinės priežastys, tokios kaip galimybė tobulėti (38 proc. ketvirtoji banga), didesnis tolerantiškumas (30 proc.) ir noras keistis (24 proc.), kurių svarba taip pat palaipsniui auga, ypač tarp jaunimo. Tai sietina su jaunimo, užaugusio jau nepriklausomoje Lietuvoje, pažiūromis ir nuostatomis“, – apklausos rezultatus apibendrina KTU profesorė V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
KTU nuotr.