Vieni lietuviai kolekcionuoja pašto ženklus, kiti – modernaus meno kūrinius ar senovinius automobilius. Dar kiti išleidžia nemažai pinigų, kad įsigytų pinigų, t. y. retų monetų, jų kopijų ar medalių. Kaip sako Modestas Katkevičius, Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas, šie pirkiniai – puiki dovana arba investicija. Už juos lietuviai pasiryžę mokėti net keturženklę sumą.
Pasak M. Katkevičiaus, monetų ir medalių dairosi ne tik kolekcininkai. Jų įsigyja ir žmonės, kurie nori nustebinti ypatingą progą švenčiantį šeimos narį, draugą ar kolegą. „Krikštynos, jubiliejai, gimtadieniai – tai progos, kuriomis lietuviai dažniausiai perka kolekcines monetas. Nemažai lietuvių jas renkasi kaip dovaną ir užsienio verslo partneriams, kolegoms. Yra konkrečioms progoms pritaikytų monetų ir medalių, pavyzdžiui, vestuvėms. Ant jų galima išgraviruoti vardus asmenų, kuriems monetos skirtos. Arba palinkėjimą. Prieš jį nublanksta bet kokie atvirukai“, – sako M. Katkevičius.
Kaip skiriasi progos, kurios paskatina žmones pirkti monetas, taip skiriasi ir pirkėjai. Tipinio monetų pirkėjo paveikslo nėra – monetos vilioja ir studentus, ir garbaus amžiaus senjorus. Tiesa, pinigų suma, kurią jie ryžtasi išleisti, gali skirtis keliais šimtais ar tūkstančiais litų.
„Nemaža dalis jaunesnių pirkėjų įsigyja pigesnių gaminių. Tų, kurie nėra nukaldinti iš aukso ar sidabro. Pavyzdžiui, kolekcinių 25 litų vertės monetų arba proginių 1 ar 2 litų nominalo monetų. Aukso ar sidabro produktus renkasi didesnes pajamas gaunantys asmenys. Tarp jų nemažai kolekcininkų“, – pasakoja Lietuvos monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas.
Pasak M. Katkevičiaus, dovanų ieškotojai ar kolekcininkai nėra vieninteliai monetų pirkėjai. Dalis žmonių monetas mato kaip puikią investiciją. Ieškodami išskirtinės monetos, jie dėmesį kreipia į gaminio kokybę, tačiau, kaip sako Lietuvos monetų kalyklos atstovas, pasirenka pigesnį variantą, kad vėliau galėtų jį parduoti už didesnę kainą.
„Auksiniai gaminiai, kurių nukaldinama mažiau nei sidabrinių, yra patys brangiausi. Tokių monetų ar medalių kaina dažnai perkopia 5 000 litų sumą. Štai prieš savaitę išleidome Žygimanto Augusto auksinių monetų replikas – 1, 3 ir 10 dukatų. Brangiausios kainavo 6 tūkst. litų, tačiau jos buvo išgraibstytos per kelias pirmąsias dienas. Tai parodo, kad kaina nėra kliūtis pirkėjams. Iš viso per savaitę buvo parduota net 70 proc. visų trijų monetų replikų, kurių bendras tiražas – 870 vienetų“, – sako M. Katkevičius.
Jo teigimu, kolekcinės Žygimanto Augusto auksinių monetų replikos pirkėjus vilioja dėl kelių priežasčių. Pirma, tai yra pirmųjų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) kaldintų monetų replikos. Jos yra identiškos XVI–XVII amžiuje naudotiems originalams.
Dalį pirkėjų žavi ir faktas, kad auksinės monetos Lietuvos teritorijoje pradėtos kaldinti Žygimanto Augusto įsakymu. Pasak M. Katkevičiaus, apie šį valdovą lietuviai žino kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, apie Vazų ar kitos giminės valdovus. Todėl jo valdymo laikais kaldintų pinigų kopijos dar kartą žmonėms primena šio valdovo svarbą Lietuvos istorijai.
Žygimanto Augusto valdymo laikais kaldintų auksinių dukatų replikos pradeda LDK auksinių monetų replikų seriją. Kitąmet ją papildys monetų replikos iš Stepono Batoro laikų (1 dukatas ir 10 dukatų). Po dvejų metų planuojama nukaldinti Zigmanto III Vazos valdymo metų monetas (1, 5 ir 10 dukatų), o 2018 m. seriją pratęsti Vladislovo IV Vazos (10 dukatų) ir Jono Kazimiero (1/2 dukato, 1 dukatas) valdymo laikotarpiu kaldintų auksinių monetų replikomis. Iš viso planuojama nukaldinti 11 LDK monetų replikų.
Modestas Katkevičius