Lėšų kaupimas vaikų studijoms – vienas iš svarbiausių tikslų, kurių tikisi pasiekti investuojantys Lietuvos gyventojai. Šį tikslą nurodė 16 proc. investuojančių apklaustųjų. Jis atsidūrė trečiojoje vietoje po siekio sukaupti pinigų pensijai (68 proc.) ir turėti papildomų pajamų šalia pagrindinio uždarbio (27 proc.).
Planuodami vaikų studijas, šalies gyventojai dažniausiai mano, kad reiktų sukaupti nuo 5 iki 10 tūkstančių eurų: 32 proc. šalies gyventojų teigė, kad reiktų 5 tūkstančių eurų, 28 proc. – dvigubai didesnės sumos, o dar 17 proc. – daugiau kaip 10 tūkstančių eurų. 6 proc. mano, kad atžalų studijoms pakaktų 2 tūkstančių eurų, o 13 proc. auginančių vaikus kaupti jų studijoms neplanuoja.
Kita vertus, 15 proc. šalies gyventojų nurodė, kad vaikai finansiškai savarankiškai turėtų pradėti gyventi jau būdami 18 metų. 22 metų amžių, kaip savarankiško finansinio gyvenimo pradžią, nurodė trečdalis gyventojų, o 43 proc. teigė, kad vaikai savo finansais turėtų pasirūpinti jau nuo 24 metų. Tokius rezultatus atskleidė vienos pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas gyventojų investavimo ir taupymo įpročių tyrimas.
„Apklausa parodė, kad lėšų kaupimas vaikų studijoms yra vienas iš aktualiausių investavimo tikslų ir šiam tikslui dažniausiai tikimasi turėti gana solidžias sumas. Be to, didžioji dalis gyventojų mano, kad finansiškai savarankiškai gyventi vaikai turėtų pradėti nuo 22 ar 24 metų amžiaus, tad tokiu atveju, jei studijuoti pradedama iš karto po mokyklos, finansinė tėvų pagalba būtų reikalinga ir pragyvenimui jų metu“, – sakė Ramūnas Stankevičius, įmonės Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų departamento direktorius.
Jo teigimu, šioms, kaip ir kitoms didesnėms išlaidoms, reiktų pradėti ruoštis iš anksto – numatyti norimą mokslui skirti sumą ir kitas susijusias išlaidas, suplanuoti, kaip jos bus kaupiamos, pasirenkant kaupimo ir investavimo priemones pagal laiką bei toleruojamą riziką. Taip pat patartina vaikų finansinio raštingumo įpročius pradėti ugdyti kuo anksčiau, jau mokykloje, kad jie išmoktų gyventi pagal išgales, planuotų išlaidas ir taupytų ateičiai. „Tinkamai nesuplanavus finansų ir nepasirengus, ką tik į aukštąją mokyklą įstojusio studento poreikiai gali gerokai išbalansuoti šeimos biudžetą ir pakirsti finansinį stabilumą“, – sakė R. Stankevičius.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenimis, 2015 m. pabaigoje šalies universitetuose ir kolegijose už studijas mokėjo 48 proc. studentų. Iš viso universitetuose ir kolegijose tuo metu studijavo beveik 134 tūkstančiai studentų.