Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Žmonės»Kinas, kuris gydo: studentės išgyvenimai tapo filmu, rodomu visame pasaulyje
Žmonės

Kinas, kuris gydo: studentės išgyvenimai tapo filmu, rodomu visame pasaulyje

ATNAUJINTA:7 rugpjūčio, 2025Komentarų: 06 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Paskutinės minutės sprendimas, pakeitęs gyvenimo kryptį, abejonės dėl savo idėjos, virtusios tarptautiniu pripažinimu, ir jautrūs išgyvenimai, tapę gydančia terapija kine – tai studentės Klaudijos Vitkauskaitės istorija. Marijampolietė, svajojusi apie žurnalistiką, ne tik atrado savo kelią kino pasaulyje, bet ir sukūrė filmą, šiandien keliaujantį po tarptautinius festivalius.

„Labas, mačiau tavo filmą“

Klaudija į pramogų bei kino pasaulį atėjo visai netikėtai – daug metų svajojusi tapti žurnaliste, stoti į pramogų prodiusavimą ir kino komunikacijos specializaciją Vilniaus Gedimino technikos universitete marijampolietė nusprendė paskutinę akimirką ir, tikina, tikrai „neprašovė“.

„Žinojau, jog ir toliau noriu studijų, susijusių su komunikacija. Tuo metu įrašais internete apie tai, kaip smagu studijuoti ir taip siekti savo tikslų, dalinosi kelios merginos, todėl paklausiau, ką jos studijuoja. Sužinojusi, jog Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (KIF), paskutinę sekundę apsisprendžiau pabandyti – taip ir atsiradau pramogų prodiusavimo studijose. Matyt, širdis pati nuveda, kur geriau“, – prisimena Klaudija.

Studentė pasakoja, kad universitete įgijo daugiau pasitikėjimo savimi ir savo talentais, o to mokyklos laikais trūko. „Mokykloje dažniausiai esame įpratę girdėti, jog esi protingas, jeigu gerai supranti matematiką, fiziką, chemiją. Tačiau niekas tavęs tokiu nelaiko, jeigu esi kūrybingas. Mano atveju būtent studijos suteikė daug kūrybinės laisvės, pasitikėjimo savimi, padėjo suprasti, jog aš irgi galiu gyvenime daryti kažką tokio“, – sako Klaudija.

Mergina priduria, jog studijos leido pažinti daug kūrybinių sričių, todėl kūrėjai, nežinantys, ko nori, čia gali atrasti savo kelią: jie gali pradėti nuo pramogų industrijos, vėliau išbandyti sporto komunikaciją, o paskui – susipažinti ir su kino industrijos pasauliu. Studijuodama jaunoji kūrėja savo pašaukimą atrado būtent kino srityje. Pirmame kurse projektui „VILNIUS 700“ ji sukūrė dokumentinį trumpametražį filmą „Akordų kapsulė“, kuriame pasakoja apie Vilniaus gatvės muzikantą Voldemarą.

„Tai buvo mano pirmas individualus projektas, sukurtas vos per savaitę, tačiau jis labai sėkmingai išplito socialiniuose tinkluose. Žmonės iki šių dienų man siunčia medžiagą apie gatvėse grojantį Voldemarą, sakydami, jog visada prisimena jo interviu. Tai man – labai svarbu, nes primena, kad kūryba gali bent kiek keisti pasaulį į geresnę pusę“, – sako Klaudija.

Vėliau savo kūrybingumą ji nusprendė išbandyti KIF organizuojamame filmų konkurse „Kino kovas“. Tuo laikotarpiu pati jautusi nuovargį, Klaudija su draugais sukūrė filmą apie perdegimą – „Sau“.

„Dalyvavimas šiame konkurse atrodė kaip gera proga dar kartą parodyti savo kūrybą kitiems kūrėjams, profesionalams ir apskritai žmonėms iš visos Lietuvos. Su draugais greitai nufilmavome filmą – nieko per daug nesitikėjome, tačiau kiti jį puikiai įvertino, o žiūrėdami savo kūrinį kino salėje jautėme visų palaikymą ir bendruomeniškumą. Tokiomis akimirkomis supranti, jog žmonės aplinkui tave laiko geru, jeigu moki gerai kurti. Tai suteikia pasitikėjimo savimi ir savo kūryba.

Šis festivalis suveda žmones iš visos Lietuvos, nes jame gali dalyvauti studentai iš visų universitetų – taip susipažįsti su jais, užsimezga bendravimas. Kartą man parašė: „Labas, mačiau tavo filmą. Gal nori kartu ką nors pakurti?“ Taigi, tokie projektai suveda su žmonėmis, su kuriais paprastai turbūt niekada kitaip nesusitiktum“, – pasakoja studentė.

Festivalio metu buvo pristatytas dar vienas K. Vitkauskaitės projektas – kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto KIF Kino klubu „Atlantai“ kurtas trumpametražis istorinis filmas „Likimo moneta“, kuriame filmavosi ir žymūs Lietuvos aktoriai. 

„Šio filmo kūryba buvo kupina kino ir gyvenimo pamokų. Ypač ačiū Eglei Jackaitei už galimybę mokytis dirbant su profesionaliais aktoriais“, – šypsosi pašnekovė.

Iš širdies į ekraną perkelta istorija

Dar kitą filmą Klaudija sukūrė Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus (AMII) organizuojamose kino dirbtuvėse „Vasaros media mokykla“, į kurią susirenka profesionalai iš viso pasaulio. Dvejojusi, ar jos idėja įgyvendinama ekrane, po pokalbio su Amerikos kino prodiuseriu Paulu Nethercottu Klaudija kartu su komanda sukūrė filmą „Anapus link“ (angl. „Solace from beyond“). Šiandien šis filmas rodomas kino festivaliuose visame pasaulyje (filmą galite rasti oficialiame „Vasaros media mokyklos“ puslapyje).

„Šio filmo istorija yra labai asmeniška. Prieš išvažiuojant į stovyklą, mirė mano šunelis, gyvenęs su mumis keturiolika metų. Tai mane stipriai sukrėtė, todėl kilo mintis sukurti filmą apie netektį. Vis dėlto iš pradžių mąsčiau šią idėją filme pateikti metaforiškai, tačiau papasakojau Paului, jog vaikystėje tikėjau, kad šį šunelį po mirties man iš anapus atsiuntė tėtis, o dabar, kai užaugau, pasikvietė jį atgal. Tuomet jis man pasiūlė šią istoriją pasakoti tiesiogiai, be metaforų. Taip ir gimė idėja pasakoti ją taip, kad visi galėtų ją pajausti“, – pasakoja jaunoji režisierė.

Istoriją dar labiau sustiprino filmų scenaristė Marta Pinto ir mentorė Susan Kelly, o filmavimo metu labai padėjo dėstytoja-docentė, režisierė Inesa Kurklietytė, kuri kartu su dukra bei augintiniu tapo ir istorijos veikėjais. Daugiau nei du dešimtmečius kino industrijoje dirbanti režisierė bei viena iš šių dirbtuvių organizatorių padėjo susitvarkyti su kilusiais iššūkiais, rasti naujų būdų į juos pažvelgti. Galiausiai šio filmo kūrimas Klaudijai tapo ir savotiška terapija.

„Man šitas filmas kelia tokius stiprius jausmus, nes jis nėra tik kažkoks sėkmingas projektas. Jis gimė iš labai daug šiltų, gražių pokalbių. Sakyčiau, kad filmas padėjo man pagyti, nes prieš tai, išgirdusi savo tėčio ar šunelio vardą, labai jautriai reaguodavau.

Tačiau filmavimo procese mes su komanda daug juokavome ir dabar galiu garsiai sakyt tuos vardus. Man tas pats filmo prodiuseris Paulas buvo pasakęs, kad labai gerai įskaudintam režisieriui sukurti filmą apie savo skausmą, nes tai yra kaip savotiška terapija. Dabar galiu patvirtint, kad tai tikrai suveikė ir kad sukūrusi tą filmą grįžau pražydusi kitom spalvom“, – šypsosi jaunoji kūrėja.

Sužinojus, kad jos filmas keliauja po festivalius, merginai buvo sunku tuo patikėti, tačiau pamačius nuotraukas, kuriose – pilna kino salė jos filmą žiūrinčių žmonių, atėjo pasididžiavimo savimi bei komanda jausmas. Dar stipresnis jausmas apėmė pagalvojus, jog nuo šiol šią asmenišką ir jautrią istoriją matys bei šunelio vardą – Rika – išgirs tūkstančiai žmonių.

Pastaruosius metus Klaudija praleido Vokietijoje, kur pagal „Erasmus+“ programą studijavo Štutgarto Medijų universitete. Čia mergina taip pat dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose kino projektuose, šie jai suteikė dar daugiau laisvės ir įkvėpimo, tad į Lietuvą ji grįžta labai laiminga ir su daugybe naujų idėjų. Na, o kitiems jauniesiems kūrėjams ji linki būti drąsiems ir pasitikėti savimi – universitete tai daug reiškia.

„Eikite ir drąsiai kalbėkite su dėstytojais, su žmonėmis, kurie jus įkvepia. Nebijokite, nes blogiausiu atveju, jeigu apsikvailinsite, jau kitą dieną pašnekovas bus viską pamiršęs. O geriausiu atveju jums atsivers labai plačios durys.

Net jei trūksta pasitikėjimo savimi – darykite. Pirmame kurse kūriau dokumentinį filmą ir maniau, kad esu prasčiausia, tačiau ėjau, kūriau, ir dėl to man atsivėrė durys į įvairius projektus, o patirtis suteikė pasitikėjimo. Tai ypač svarbu kūrybinėje srityje“, – sako KIF studentė Klaudija Vitkauskaitė.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisĄžuolas Aukščiūnas: nuo pirmo kadro „Sūduvos“ futbolo klube iki Eurolygos finalo ketverto Abu Dabyje
Kitas straipsnis Kaip įrodyti psichologinį smurtą darbe

Susiję straipsniai

Vietoj maisto atsargų – degalai ir grynieji: ką iš tiesų karo pradžioje pirko Baltijos šalių gyventojai?

28 balandžio, 2026

Vieši Š. Jasikevičiaus pergyvenimai dėl nepilnamečių savo vaikųpilietybės – be pagrindo

28 balandžio, 2026

Vilniuje paskelbti pirmųjų turinio kūrėjų apdovanojimų „Patinka“ nominantai: paaiškėjo, kas pretenduoja tapti geriausiais

23 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.