Keliaudami link pajūrio nepraleiskite progos aplankyti unikalius Klaipėdos krašto muziejus. Rekomenduojami muziejai puikiai supažindins su Mažosios Lietuvos krašto kultūra ir palikimu.
Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus
Keliaujant nuo Kartenos Salantų link privažiuosite Nasrėnų kaimą, kuriame įsikūręs rašytojo, visuomenės ir bažnyčios veikėjo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. Svečius pasitinkanti Palangos Juzės skulptūra kviečia užsukti į muziejų, kuriame eksponuojami asmeniniai vyskupo daiktai, dokumentai, jo ir apie jį parašytos knygos, liaudies meistrų sukurti Motiejaus Valančiaus literatūrinių kūrinių personažai. Sodyboje stovi liaudies architektūros paminklas – XVIII a. klėtis. Penkių kamarų klėtelėje įrengtos etnografinės ekspozicijos. Muziejaus sodyba papuošta septyniomis Kretingos rajono tautodailininkų sukurtomis monumentaliomis ąžuolinėmis medžio skulptūromis.
Kretingos muziejus su Žiemos sodu
Toliau keliaujame pro Salantus link Kretingos, kur mūsų jau laukia muziejus su garsiuoju Žiemos sodu. Muziejus įkurtas Tiškevičių dvaro rūmuose, kurie buvo pastatyti XIX a. Lankytojai čia gali susipažinti su dvaro istorija, dvarų kultūrą reprezentuojančiais ir šiuolaikiniais meno kūriniais, archeologijos vertybėmis, numizmatika. Dvaro malūne veikia etnografinė ekspozicija, pristatanti senąją liaudies buitį, Kretingos krašto istoriją, taip pat Tradicinių amatų centras, kuriame organizuojamos įvairios edukacinės programos. Lankytojų ypač mėgstama įstiklinta dvaro oranžerija – Žiemos sodas, kuriame visais metų laikais žaliuoja ir žydi egzotiški įvairių kraštų augalai.
„Memel Nord“ baterija-muziejus
Nuo Kretingos sukant pajūrio link, už Girulių, Kukuliškių kaimo kopose slepiasi „Memel Nord“ baterija-muziejus. Šiuos karinius įtvirtinimus vokiečiai pastatė 1939 metais. Iš pradžių tai buvo priešlaivinė baterija, turėjusi apsaugoti pakrantę nuo agresijos iš jūros pusės. Šito neprireikė, nes visą pakrantę okupavo patys vokiečiai, todėl svarbūs įrenginiai buvo perkelti į Norvegiją. Netrukus baterija performuota į priešlėktuvinę, ji buvo aktyviai naudojama. Dabar šiame bunkeryje rengiamos edukacinės ir pažintinės ekskursijos.
Gargždų krašto muziejus
Po pasivaikščiojimo uostamiestyje aplankykite turtingą krašto istoriją menančias vietas Gargžduose. Vienoje tokių, istorinėje miesto vietoje – XIX a. siekiančioje dvarvietėje, įsikūręs Gargždų krašto muziejus. Būtent šioje Minijos upės slėnio teritorijoje iki XX a. III dešimtmečio buvo įsikūręs Gargždų dvaro ansamblis, menantis Žemaitijos grafų Rönne giminę, su vertinga dvaro biblioteka ir vietiniu kultūros židiniu. Šalia šlamėjo iki šių dienų išlikęs senasis dvaro parkas. 2005 m. šioje vietoje įkurtas muziejus, kuriame kaupiama, saugoma, tiriama, eksponuojama bei populiarinama Klaipėdos rajono istorija, kultūra. Muziejuje pristatoma miesto ir regiono istorija, meninės parodos, vykdomi edukaciniai užsiėmimai.
Gižo etnografinė sodyba-muziejus
Pasigrožėjus Gargždais, galima sukti piečiau ir automobiliu per gerą pusvalandį pasiekti senąjį Drevernos žvejų kaimą. Drevernos įžymybė – originalios ir puošnios vėtrungės. Ne veltui Drevernos žvejų vardą išgarsino nagingas Kuršmarių laivų statytojas Jonas Gižas. Jo rankų darbo vaisiai – ne tik mažesnės valtys, kurėnai, bet ir didžiausi lietuviški prekybos laivai – vytinės. Prieš aštuonerius metus J. Gižo etnografinė sodyba buvo rekonstruota, čia įkurtas muziejus ir Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas, kuris kviečia iš arčiau pažinti Pamario krašto istoriją bei kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus ir amatus, pačią J. Gižo asmenybę ir laivadirbio amatą.
Kuršių nerijos istorijos muziejus
Jei susidomėjote Mažosios Lietuvos amatais ir gyvenimo būdu, čia pat Drevernos mažųjų laivų uoste sėdę į laivą, pasieksite Kuršių neriją, kurioje taip pat gausu įvairių muziejų. Vienas pagrindinių – Kuršių nerijos istorijos muziejus, kuriame susipažinsite ne tik su Kuršių nerijos gyventojų verslais, tradicijomis ar specifiniu žūklės metodu – „bumbinimu“, bet ir sužinosite, ką viešnagėje po Nidą patyrė Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III ir karalienė Luizė.
Nuotraukos iš muziejų archyvo