Vasarą į pajūrį keliaujame pasilepinti saule ir jūra. Jei tingus poilsis jums ne prie širdies – patyrinėkite mūsų siūlomą maršrutą, kad pamario krašte atrastumėte žaliuojančių parkų, šimtamečių medžių ir permainingų laikotarpių audras atlaikiusių architektūros vertybių.
Ką pamatyti Šilutėje?
Lankantis Šilutėje, neįmanoma nepastebėti geltono metalinio tilto per Šyšos upę. Šilutės ir Rusnės apylinkes jungiantis tiltas pastatytas dar 1914 metais. Jį projektavęs inžinierius Fabianas konstrukciją kūrė pagal to meto tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto madas. Nors praėjo šimtmetis, šiandien lenktais skliautais papuoštas tiltas – ryškus urbanistinis akcentas.
Tik už poros šimtų metrų nuo Pakalnės žvejų uosto kabo prieš penkerius metus visiškai atnaujintas, vietinių vadinamas „beždžionių tiltas“. Virš Pakalnės upės esantis medinis kabamasis tiltas yra puiki pramoga visai šeimai. Bijantys aukščio, žengdami nuolat judančiu tiltu, turės susikaupti.
Keliaujant sausumos keliais po vakarų krantą, verta aplankyti iki mūsų dienų gyvuojančius šimtamečius medžius. Vienas jų – Didžioji tuja – auga šalia Kintų girininkijos pastato. Šis gamtos paminklas yra net septyniolikos metrų aukščio, medis matomas iš toli. Didžioji tuja – antras pagal dydį tokios rūšies medis Europoje. Aukštesnė tuja auga tik Šveicarijoje. Kiek žiemų šis medis išgyveno, sunku pasakyti, nes tuja yra dvikamienė. Girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902–1912 metus, todėl spėjama, kad tais metais buvo pasodinta ir tuja.
Pakeliui į mažųjų laivų uostą
Jei, aplankę Kintus, nuspręsite keliauti toliau, rinkitės senąjį kelią pro Priekulę. Šis jaukus ir autentiškumą išsaugojęs miestelis garsėja puikiai išsilaikiusiais architektūriniais pastatais. Vingio parke, kuriame vyksta jojimo varžybos, stovi gamtos paminklas – 1,5 metro storio ir 25 metrų aukščio Priekulės ąžuolas.
Vienas garsiausių ir seniausių tiltų Klaipėdos rajone – dar XX amžiaus pradžioje statytas kabamasis tiltas per Miniją, jungiantis Lankupių kaimą ir Šilutės apylinkes. Pėstiesiems skirtas 130 metrų ilgio tiltas – ilgiausias tokio tipo statinys Lietuvoje, kuriuo ir šiandien mielai vaikščioja smalsūs turistai. Šis tiltas yra įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą. Atsistojus ant jo, galima gėrėtis nuostabiais Minijos ir jos pakrančių vaizdais.
Prieš trejus metus Drevernoje buvo atidarytas naujas apžvalgos bokštas. Šis iš naujausių metalinių konstrukcijų pastatytas statinys yra aukščiausias vietovėje. Iš 15 metrų bokšto atsiveria nuostabi krašto panorama – matomi Kuršių marių nacionalinio parko vaizdai, kopos, marios. Iš čia galima pamatyti ir sklandantį stambiausią Lietuvoje plėšrųjį paukštį – jūrinį erelį. Jis mariose gaudo žuvis ir vandens paukščius.
Pasivaikščioję pamario krašto upių pakrantėmis, pakeliaukite vandens keliais. Jei norite nusikelti į prieš 200 metų buvusius laikus ir pamatyti, kaip senovėje mariomis ir upėmis keliavo tų laikų prekeiviai ir žvejai, išsinuomokite istorinį laivą „Dreverna“. Jūsų laukia pasiplaukiojimas Kuršių mariomis. Senovinis burinis kuršių laivas, vadinamas reisine, atkurtas pagal autentiškus brėžinius. Tai vienintelis tokio tipo laivas Lietuvoje.
Unikali ekspozicija po atviru dangumi
Plaukimas iš Drevernos į Juodkrantę užtruks vos pusvalandį. Galėsite aplankyti vieną įdomiausių objektų Juodkrantėje – Raganų kalną. Tai 42 metrų aukščio parabolinė kopa. Kalno šlaitai apaugę šimtametėmis pušimis, nuo jo viršaus matyti spinduliuojanti jūra, o pro pušų kamienus ir eglių skaras mirguliuoja marios. Raganų kalną mėgo ne tik žmonės – sakoma, kad nuo neatmenamų laikų puotas čia keldavę velniai ir raganos. Prieš 40 metų čia buvo surengta pirmoji kūrybinė stovykla. Liaudies meistrai – drožėjai ir kalviai – atvyko iš visos Lietuvos ir sukūrė 25 skulptūras. Kitais metais suorganizuota antra stovykla, dar po metų – trečia. Dabar kone kasmet čia renkasi meistrai, kurie restauruoja senas skulptūras, išdrožia naujų. Visas šis didžiulis ansamblis, kurį sudaro daugiau nei 80 ąžuolo skulptūrų, yra liaudies meistrų dovana ne tik Juodkrantei, bet ir visai Lietuvai.
