Šių metų birželio 30 d. 11 val. 59 min. 60 sek. pasauliniu laiku sekundei laikrodžiai sustos ir para bei metai sekunde pailgės. Kodėl 2015 metai bus sekunde ilgesni, klausiame astronomės, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) Planetariumo direktorės Danutės Sperauskienės.
Nors nėra lengva apibūdinti, kas yra laikas, bet nuo seno buvo ieškoma kuo tikslesnių jo skaičiavimo būdų ir naudojamos įvairios laiko skaičiavimo sistemos, o laiko etalonu laikoma sekundė – 1/86 400 saulinės paros dalis, t. y. Žemės apsisukimo apie ašį laiko dalis. Tuo pagrindu 1884 m. buvo įvestas pasaulinis laikas – nulinio Grinvičo dienovidinio vietinis vidutinis saulinis laikas, nustatomas ir tikrinamas pagal Žemės sukimąsi apie ašį.
Problema iškilo maždaug 1937 metais, kai buvo aptikta Žemės sukimosi greičio svyravimų ir išsiaiškinta, kad Žemės sukimąsi stabdo Mėnulio ir Saulės sukeliama potvyninė trintis. Todėl para per 100 000 metų pailgėja maždaug 1,5 sek. Be to, buvo užfiksuota ir dėl kitų priežasčių atsirandančių Žemės sukimosi netolygumų. Reikėjo ieškoti kito pagrindo laiko etalonui. 1964 m. Tarptautinis matų ir masių komitetas laiko etalonu – sekunde patvirtino atominę sekundę – laiką, per kurį atominio laikrodžio cezio izotopo 133 Cs atomai išspinduliuoja 9 192 631 770 virpesių 3,26 cm ilgio banga. Šios sekundės pagrindu 1972 m. buvo įvestas tarptautinis atominis laikas. Jis eina pastoviu greičiu ir nepriklauso nuo Žemės sukimosi greičio nevienodumų. Atominį laiką rodo ir mūsų laikrodžiai, jį kontroliuoja Tarptautinis laiko biuras Paryžiuje. Žinoma, kad atominis laikas bemaž sekunde per metus atsilieka nuo pasaulinio laiko. Dėl to maždaug kas metus prie mūsų laikrodžių, einančių pagal atominį laiką, rodmenų pridedama keliamoji sekundė siekiant atominį laiką priartinti prie pasaulinio laiko. Tai atliekama gruodžio 31 d. arba birželio 30 d. Tokia laiko skaičiavimo sistema, kuria atominis laikas suderinamas su pasauliniu laiku, vadinama pasauliniu koordinuotu laiku. Juo mes ir gyvename.
VU