Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Nuo 2006 m. Pasaulinė hipertenzijos lyga, bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija ir kitomis organizacijomis, gegužės 17-ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį į aukštą arterinį kraujo spaudimą ir jo keliamas grėsmes. Penkerių metų periodui – nuo 2013 iki 2018 m. – šios tarptautinės dienos devizu tapo paprasta, bet tiksli frazė: „Žinome jūsų kraujo spaudimo dydį.
Šis Pasaulinės hipertenzijos dienos devizas pasirinktas neatsitiktinai. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tik 50 proc. asmenų žino, kad serga arterine hipertenzija. Ir tik keliose gyventojų populiacijose šis rodiklis viršijo 75 proc., t. y. žmonės žinojo, kad turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, ir suprato padarinius. O kai kuriose gyventojų populiacijose šios žinios buvo itin menkos – mažiau kaip 10 proc.
Siekiant padidinti visuotinį supratimą apie hipertoninę ligą arba arterinę hipertenziją, būtina praktiškai įgyvendinti du ypač svarbius tikslus: 1) kurti bei vykdyti vietos bendruomenių gyventojams, priklausantiems rizikos grupėms, tinkamos kompetencijos programas, kaip matuoti ir vertinti kraujo spaudimą; 2) sutelkti visus sveikatos priežiūros profesionalus, kaip įprasta klinikinėje praktikoje, įvertinti arterinį kraujo spaudimą per bet kokius klinikinius patikrinimus. Kad praktiškai įgyvendintų šią strateginę nuostatą pasauliniu mastu, Pasaulinė hipertenzijos lyga dirba su įvairių mokslo draugijų nariais bei visuomenių organizacijų partneriais.
2014 m. Pasaulinės hipertenzijos dienos įžanginės kampanijos metu Pasaulinė hipertenzijos lyga paragino narius ir visus savo partnerius tikrinti arterinį kraujo spaudimą ir pateikinėti gautus duomenis siekiant ne mažesnio kaip 100 000 žmonių rezultato. 2014 m. išsikeltas tikslas buvo ne tik pasiektas, bet ir gerokai viršytas – arterinis kraujo spaudimas išmatuotas daugiau kaip 300 000 žmonių iš daugiau kaip 30 valstybių. Parengtos užpildytos formos buvo siunčiamos per Pasaulinės hipertenzijos lygos interneto svetainę www.whleague.org. Padrąsinta 2014 m. pasisekimo, Pasaulinė hipertenzijos lyga priėmė iššūkį ir tikisi per 2015 m. Pasaulinę hipertenzijos dieną išmatuoti daugiau kaip milijono žmonių arterinį kraujo spaudimą ir kartu pagerinti gyventojų informuotumą apie lėtines neinfekcines ligas, kurios nemažai susijusios su aukštu arteriniu kraujo spaudimu.
Kodėl taip svarbu kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą ir žinoti apie hipertenzijos sukeliamus ilgalaikius padarinius? Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc. mirčių šalyse, kuriose žmonės gauna mažas ar vidutines pajamas. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Arterinė hipertenzija kasmet tampa 9,4 milijono žmonių mirčių visame pasaulyje priežastimi. Apytiksliai tiek, kiek visos infekcinės ligos kartu sudėjus. Arterinė hipertenzija yra pripažinta pačiu svarbiausiu širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizikos veiksniu.
Lietuvos gyventojų pagrindinės mirties priežastys per pastaruosius 10 metų išliko tos pačios trys: širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2013 m. jos sudarė apie 84 proc. visų mirties priežasčių: nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,7 proc. visų mirusiųjų.
Europoje arterinės hipertenzijos paplitimas yra 30–45 proc. Kanadoje vykdant 2007–2008 metų prevencinę programą išaiškinta apie 6 mln. suaugusiųjų (23 proc. populiacijos), sergančių arterine hipertenzija. Ispanijoje 33 proc. asmenų, vyresnių nei 18 metų amžiaus, serga hipertenzija. Jungtinėse Amerikos Valstijose apytiksliai 40 proc. iš 50 milijonų asmenų, sergančių hipertenzija, lieka negydomi ir apie 66 proc. pacientų turi arterinį kraujospūdį, kuris neatitinka rekomenduoto dydžio. Taigi tai pasaulinio masto problema.
Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Apie 1990 m. jis buvo truputį sumažėjęs, o pastaraisiais metais vėl auga. Lietuvoje nuo 2006 m. pradėta vykdyti nuolatinė Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojama asmenų, priskirtinų prie širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės, atrankos ir prevencijos priemonių programa („LitHiR“ programa). Pagal „LitHiR“ programą tirti 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis. Išanalizuota 23 204 pacientų grupė, tirta pirminiuose sveikatos priežiūros centruose. Moterys sudarė 59,9 proc. visų ištirtųjų. Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc. ištirtųjų. Nė vieno papildomo tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. sergančių hipertenzija ir 8,8 proc. nesergančių hipertenzija pacientų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę – 2004 m. hipertenzinėmis ligomis iš 1000 gyventojų sirgo 130,4 gyventojo, o 2013 m. sergamumas siekė 229,9 gyventojo.
Todėl, naudodamiesi proga ir minėdami Pasaulinę hipertenzijos dieną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai ragina bent kelis kartus per metus pasitikrinti savo arterinį kraujo spaudimą.
Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą apie šią itin paplitusią lėtinę ligą. Ne be reikalo specialistai pastaruoju metu ją vadina slenkančiąja epidemija.
Pirminė arterinė hipertenzija – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai – širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daug skirtingų išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko (naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėti), miego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims – nėštumo ir t. t. Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas.
Etiologija. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai
Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė (apie 90 proc. visų sergančių žmonių), kurios priežastys nėra tiksliai žinomos, ir antrinė, kurios priežastys yra išaiškintos. Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui, be metabolinių sutrikimų, įtaką daro daugiau nei 30 pagrindinių rizikos veiksnių. Jos atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų (angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt.) ir, nors tam tikrų genų svarba ir jų tarpusavio sąveika dar galutinai neįrodyta, jų poveikiu neabejojama. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika (lemia 30–60 proc.), amžius (jei 55 m. amžiaus žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra normalus, arterinės hipertenzijos rizika likusį gyvenimą yra 90 proc.), rasė (juodaodžių arterinis kraujo spaudimas didesnis nei baltųjų), rūkymas, antsvoris bei nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, fizinis pasyvumas, nuolatinė nervinė įtampa, naktinis darbas ir kt.
Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.
Dažniausi simptomai ir ligos eiga
Ši liga daug metų gali nesukelti jokių klinikinių ligos požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ligos eiga neskatina paciento keisti gyvensenos ar vartoti vaistų. Todėl kai kuriuose moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad arterinę hipertenziją adekvačiai kontroliuoti pasiseka tik apie 13 proc. žmonių visame pasaulyje. Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo. Nediagnozavus ligos, progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikrų simptomų, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją (inkstų pažeidimus), retinopatiją (akių tinklainės pažeidimas), kraujagyslių sienelių (intimos) pažeidimus ir kt. Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas.
Hipertenzinė krizė – tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų (pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų) kraujotakos sutrikimą. Klinikiniai jos požymiai: 1) ryškus arterinio kraujo spaudimo padidėjimas (diastolinis AKS > 140 mm Hg); 2) akių dugne matomi pakitimai; 3) neurologinės būklės pokyčiai – galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais – koma; 4) širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai – ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas; 5) inkstų veiklos sutrikimas – oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas; 6) galimi virškinimo sistemos pokyčiai – pykinimas, vėmimas.
Baltojo chalato hipertenzija – būklė, kai asmeniui gydytojo kabinete nuolat pamatuojamas padidėjęs kraujospūdis, o visos dienos (ar paros) ir pamatuoto namuose kraujospūdžio dydis yra normalus. Aprašytas ir baltojo chalato hipertenzijai priešingas fenomenas – izoliuota ambulatorinė hipertenzija, arba slaptoji hipertenzija, – būklė, kai asmenims gydytojo kabinete išmatuojamas normalus kraujospūdis, o namie arterinis kraujo spaudimas būna padidėjęs.
Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija yra palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis, svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc. bendrojoje populiacijoje. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo didesnį arterinės hipertenzijos paplitimą – 15,9 proc. tarp 7–18 metų vaikinų ir 15 proc. tarp to paties amžiaus merginų. Deja, dėl nevienodo tiriamųjų amžiaus, skirtingų kraujospūdžio matavimo metodikų bei vertinimo kriterijų įvairių šalių duomenis reikėtų lyginti atsargiai. Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija. Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas tam tikros populiacijos vaikams ir paaugliams arterinė hipertenzija turi būti diagnozuojama, jei sistolinis ar diastolinis kraujo spaudimas viršija 95 procentilį, nustatytą tam tikram vaiko amžiui, ūgiui bei lyčiai.
Diagnostika
Hipertenzija – turbūt lengviausiai diagnozuojama lėtinė neinfekcinė liga, nes kraujospūdžio matavimas diagnozei nustatyti ir jo kontroliavimas medikamentais yra gana paprastas (paruoštos išsamios tarptautinės gydymo ir diagnostikos rekomendacijos, vaistai nebrangūs, dažniausiai geriami kartą per dieną, ir nereikia klinikinių laboratorinių tyrimų) [14, 18 ir kt.]. Pati didžiausia problema ta, kad subjektyviai gerai besijaučiantys žmonės net smalsumo vedami nepasimatuoja arterinio kraujo spaudimo. O jeigu pasimatuoja kartą per metus, tai kaip įvertinti gautus rezultatus? Galų gale vienkartinis matavimas gali būti netikslus. Toliau pateikiama vidutinių arterinio kraujo spaudimo dydžių lentelė ir jų interpretacija:
Vis dėlto nepakanka vien nustatyti momentinį arterinio kraujo spaudimo dydį. Būtina ieškoti padidėjusio spaudimo priežasčių, gretutinių ligų, vidaus organų pažeidimų, išsiaiškinti, kaip jis kinta per parą.
Gydymo principai ir metodai
Svarbiausias pirmine arterine hipertenzija sergančio paciento gydymo tikslas – sumažinti arterinį kraujo spaudimą iki tinkamo dydžio. Visi pacientai turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą namuose. Todėl būtina pacientus šviesti, motyvuoti ir mokyti vertinti asmeninius matavimo duomenis. Tikslinis arterinis kraujo spaudimas gydant arterinę hipertenziją – 140/90 mm Hg (esant mažai ar vidutinei komplikacijų rizikai) ir 130/85–125/75 mm Hg (esant didelei komplikacijų rizikai). Būtina šalinti esamus rizikos veiksnius ir kartu medikamentais normalizuoti arterinį kraujo spaudimą. Bet kokio laipsnio pirminę arterinę hipertenziją reikia pradėti gydyti keičiant paciento gyvenseną.
Visiems be išimties pacientams siūloma: mesti rūkyti, laipsniškai mažinti ir stabilizuoti svorį, jeigu yra nutukimas (kartais netekus 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg), mažiau vartoti alkoholio, reguliariai mankštintis (vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniai pratimai 30–60 min. kasdien, tačiau krūvis dozuojamas atsargiai, atsižvelgiant į paciento klinikinę būklę, amžių, aerobinį pajėgumą, medikamentus ir kt.), mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti, naudoti druskos pakaitalus), bendrai koreguoti mitybos įpročius – valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 300 g daržovių per dieną), mažiau daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto ir riebaus maisto, mažiau naudoti produktų, turinčių kofeino, pagal galimybę mažinti lėtinį stresą ir kt.
Pagal Lietuvos ir užsienio mokslinę literatūrą straipsnį parengė Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras.