„Mane liūdina komentarai, kuriuose Lietuvos vardas vartojamas kaip keiksmažodis, o pasakymas „tik Lietuvoj taip“ jau yra tapęs toks dažnas, kad net darosi koktu, – sako tinklaraštininkė ir knygos apie sveiką gyvenseną autorė Karolina Germanavičiūtė, šiuo metu gyvenanti Londone, tačiau savo ateitį siejanti su Lietuva. – Priešingai nei daugelis, aš nesišvaistau grubiais žodžiais apie savo šalį, kai nesu patenkinta Lietuvos politika, teisėsauga ar įstatymais. Lietuvoje man miela, pasididžiuodama anglams draugams pasakoju mūsų šalies istoriją ir negailiu gražių žodžių norintiems aplankyti ją.“ Vienas iš apsilankymų gimtojoje šalyje Karoliną paskatino atvirai ir nuoširdžiai išdėstyti savo nuomonę ir ginti Lietuvos vardą nuo… kitų tautiečių.
„Tik Lietuvoj“. „Tik lietuviai“. Skaitant tokius komentarus mane dažnai suspazmuoja lengva įniršio banga. Jei kas blogai – kalti lietuviai. Jei gėda – už lietuvius. Jei kas ne taip – tik Lietuvoje.
Tokiais lėkštais, bet beprotiškai erzinančiais komentarais drabstosi siaurų pažiūrų, atrodytų, pasaulio ir gatvės gyvenimo nematę kibernetiniai advokatai. Bet palaukit – bandote įkąsti tokiu bjauriu pasakymu, nors patys ir kalbate, ir rašote būtent šia kalba. Ar netyčia patys nebūsit lietuviai? Gal ir visko matę, tik pernelyg aukštai nosis užrietę, bandantys sudaryti „kultūringų“ žmonių įvaizdį? Tolerantiškų asmenybių įvaizdį? Tai kaip dabar išeina? Jūs – kitokie lietuviai? Būkime tolerantiški pirmiausia savo šaliai ir savo tautiečiams. Užuot pašiepę, pataisykime, paklauskime, padiskutuokime. Velniai nematė! Susipliekite, apsimėtykite purvais, išsisiuntinėkite vienas kitą, bet nekiškite į tą jovalą žodžio „Lietuva“. Nenustebčiau, jei kada pamatyčiau ir trumpą dialogą:
– Tu lietuvis!
– Pats tu lietuvis!
Kam tapatinti tautą ar žmogų su tuo, kas visiškai jų neatspindi? Nuomonių, charakterių ir elgsenų yra daug. Jų, panašių ar skirtingų, yra visame pasaulyje. Būtent todėl visada, kai pamatau lietuvio komentarą, žeminantį Lietuvą ar kitus lietuvius, man pasidaro karčiai koktu. Ne visi lietuviai netolerantiški. Ne visi sulaužys nosį nepažįstamajam ir ne visi apvogs senutes. Juk ne visi rusai yra girtuokliai, ne visi čigonai vagys ir ne visi kolumbiečiai narkotikų prekeiviai.
Pasakysiu griežtai – anokia tai nuomonė. Paistymai, kurie susilaukia kelių „patinka“ paspaudimų, suteikia tamsuoliui malonumą gauti padrąsinimą iš tokių pačių. O tada tos pačios nesąmonės imamos rašyti po kiekvienu kriminaliniu portalų straipsniu. Antraštė: „Vilniuje primušė moterį“, komentaras: „Tik Lietuvoj taip“… Kita antraštė: ,,Pasisakė prieš gėjus“, komentaras: „Tik lietuviai tokie“… Dažniausiai jų autoriai, rodos, tenori pabūti matomi ir gauti trupinėlį dėmesio. Tačiau ar susimąsto, kaip iš šalies atrodo teršdami ten, kur patys gyvena?
O jei kas nors sugalvotų sakyti: „užsienyje gyvenu ir tokių stačiokų kaip Lietuvoje dar nesu matęs“, tai pasiūlyčiau atsimerkti. Visur apstu visokių. Ir dar bjauresnių.
Ir už ką Tave taip, kai tu tokia…
Spalvoti žemės plotai, išdėlioti it puzlės. Laukų ar miškų tankynėje išdygstantys miesteliai ar kaimai – mažučiai, į krūvą sugrūsti nameliai. Susispaudę, saugantys šeimų dvasias, kaimynų apkalbas ar meilužių pavydą. Rytas, apklojęs upes ir laukus tiršto, besiritančio rūko patalu. Saulės apšviestos banguojančios kalvos, nuo kurių krinta šešėlis, ir nusidriekę gyvūnus forma primenantys vandens telkiniai.
Lietuva tokia, kokios į nieką nekeisčiau. Žemė, kurios nė už ką nepašiepčiau. Prisiminimai, kurių niekada nenorėčiau užmiršti, ir metų laikai, kuriuos visada godžiai uostyčiau. Vienintelė tokia brangi ir miela sugrįžti. Vienintelė, kurios ilgiuosi ir kurią sapnuoju. Vienintelė šalis, kurią taip myliu. Ir už ką Tave taip – seną ir skaudintą?
Karolina Germanavičiūtė
Autorės tinklaraštis http://missfit.lt
Nuotrauka iš asmeninio Karolinos archyvo