Tradicija dovanoti sužadėtuvių žiedus gali atrodyti tokia pat sena, kaip ir pati santuokos institucija, bet ne taip ir seniai meilės pažadą simbolizuodavo ir kitokios dovanos.
Amerikoje XIX a. dalis vyrų piršdamiesi moterims dovanodavo antpirščius. Po vestuvių iš antpirščio būdavo padaromas žiedas. Anglų paprotys buvo aukso ar sidabro gabalėlį padalyti į dvi dalis – po vieną kiekvienam partneriui – ir išgerti vyno taurę įsipareigojimui sutvirtinti.
Sužadėtuvių žiedai jau buvo naudojami XIII amžiaus Romoje, kai popiežius Inocentas III paskelbė privalomą laukimo laikotarpį tarp sužadėtuvių ir vedybų. Iš pradžių šie žiedai būdavo gaminami iš geležies, vėliau – iš aukso. Paprotys sužadėtuvių žiedą nešioti ant kairės rankos, kaip teigiama šaltiniuose, yra kilęs iš graikų ir romėnų tikėjimo, kad šiame piršte yra vadinamoji meilės vena („Vena amoris“), kuri eina į širdį.
Žiedai su deimantais sužadėtuvių proga imti dovanoti vėliau. Kaip leidžia manyti rašytiniai šaltiniai, Austrijos erchercogas Maksimilianas buvo pirmasis žmogus, 1477 m. savo nuotakai padovanojęs briliantą. Bet šie blizgūs akmenys netapo populiarūs tarp nekilmingųjų iki maždaug XX a. 4-ojo dešimtmečio. Jų išpopuliarėjimui įtakos turėjo įmonės „De Beers“ pradėta masinė deimantų gavyba, apdirbimas ir dirbtinių deimantų gamyba.
XIX a. pab. Pietų Afrikoje buvo atrasti deimantų klodai. Įmonė „De Beers“ tuo puikiai pasinaudojo kurdama pasiūlą ir paklausą. „Tik išlaikydama iliuziją, kad deimantai yra reti ir savaime vertingi, įmonė galėjo pritraukti investuotojų ir palaikyti dideles deimantų kainas“, – „The Atlantic“ leidinyje rašė Uri Friedmanas. Įmonė ėmė kontroliuoti visas deimantų pramonės grandis ir pasamdė Niujorko reklamos agentūrą, kad ši sustiprintų deimanto, kaip statuso simbolio, įvaizdį.
XX a. penktajame dešimtmetyje minėtam prekės ženklui buvo sukurtas reklaminis šūkis: „Deimantas yra visam laikui“. Šia reklamine kampanija buvo siekiama, kad vartotojai žiedus su deimantais vertintų kaip šeimos relikvijas (toks „amžinas deimantas“ nėra perparduodamas, siekta sustiprinti jo nematerialiąją vertę).
Taigi jeigu tuo metu žmonės nebūtų pasidavę reklamos įtakai, galbūt dabar vietoje sužadėtuvių žiedų moterys gautų antpirščius.