Nesunku suprasti, kad kiekvienas pacientas, turėdamas pasirinkimą, rinktųsi aukščiausios akademinės kvalifikacijos gydytojo gydymą. Tačiau kodėl Lietuvos sveikatos sistemoje taip sunku oficialiai patekti pas gydytoją, turintį profesoriaus ar kitą akademinį ar mokslinį laipsnį?
Lietuvoje gydytojai rengiami dviejuose universitetuose. Po bendrųjų medicinos, internatūros ir rezidentūros studijų, kurių bendra trukmė gali būti 9–11 metų, specialistas jau gali save vadinti oficialiu gydytoju ir savarankiškai pradėti teikti paslaugas pacientams. Vėliau gydytojai gali tobulintis ir ginti mokslinius bei akademinius laipsnius.
Kaip žinoma, gydytojas, turintis profesoriaus laipsnį, yra labiausiai vertinamas pacientų, nes akademinis laipsnis suponuoja apie itin geras savo tematikos žinias ir aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančias paslaugas gyventojams.
Kaip veikia sveikatos paslaugų sistema?
Gydymo įstaigos pasirašo sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) dėl teikiamų paslaugų sąrašo ir apimties. Ligonių kasa nustato paslaugas ir jų kiekį kiekvienai gydymo įstaigai. Paslaugų kainos yra vienodos visoms gydymo įstaigoms ir yra nustatytos Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pasak Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininko Arturo Nastaravičiaus, gydymo paslaugų kainos įvertinimas yra pagrindinė priežastis, kodėl gydytojų atlygis už darbą yra žemesnis nei ES vidurkis.
Be to, teritorinė ligonių kasa traktuoja, kad visos paslaugos yra vienodos ir nėra skirtumo, kokį laipsnį turintis medikas jas suteikia, – gydytojai, medicinos mokslų daktarai ar docentai ir profesoriai yra suvienodinami ir, pavyzdžiui, apmokėjimas už kardiologo konsultaciją yra vienodas neatsižvelgiant, koks gydytojas konsultuoja.
Tai iš esmės lemia šešėlinius mokėjimus medicinoje, nes pacientai natūraliai siekia, kad juos gydytų geriausias specialistas, tačiau tradiciškai patekti pas laipsnį turinčius gydytojus viešose įstaigose beveik neįmanoma. Tokiu atveju pacientui galimi du keliai: ieškoti, galbūt gydytojas dirba privačiai ir tuomet oficialiai susimokėjus paslaugos bus suteikiamos, arba mėginti „apeiti“ laukiančiųjų eilę.
Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas A. Nastaravičius teigia, kad diferencijuotas apmokėjimas už paslaugas pagal gydytojo laipsnį leistų sumažinti korupcijos apraiškas viešosiose įstaigose, taip pat leistų pasiūlyti gydytojams profesionalams orius darbo užmokesčius, o pacientai galėtų būti diferencijuojami gydytojų specialistų arba aukštesnės kvalifikacijos gydytojų paslaugoms pagal susirgimo sudėtingumą.
Statistiniai duomenys
Pagal „Transparency International Lietuva“ publikuotą Pasaulio korupcijos barometrą, Lietuvoje kas ketvirtas (arba 24 proc.) gydymo įstaigoje apsilankęs asmuo pripažįsta davęs kyšį per pastaruosius metus. Pagal šį rodiklį Lietuvą Europos Sąjungoje lenkia tik Rumunija, kur kyšį gydytojams prisipažįsta davęs kas trečias pacientas, t. y. 33 proc. apklaustųjų.