Šąlančios rankos ir kojos žiemą gali atrodyti natūrali būsena – šaltukui paspaudus, jis ir per žiemines pirštines ar batus skverbiasi. Tačiau tai gali būti signalas, kad organizmas stokoja jam reikalingų medžiagų, arba tam tikrų ligų požymis. Ypač jeigu galūnės nesušyla ir šiltesniais metų laikais. Vaistininkė Inga Norkienė sako, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl rankos ir kojos nuolat šaltos, – sutrikusi kraujotaka, tad numoti ranka į šąlančias galūnes nederėtų.
„Yra būdų sušildyti rankas ir kojas, tačiau jie padės tik laikinai, jeigu kraujotaka sutrikusi dėl tam tikrų vitaminų ir mineralų stokos ar ligų. Todėl rekomenduoju pirmiausiai paieškoti priežasčių, kodėl rankos ir kojos nuolat šaltos. Nors dauguma per daug nesijaudina dėl šaltų galūnių, neprošal būtų pasikonsultuoti ir su gydytoju, ypač jeigu vitaminų ar mineralų trūkumo nejaučiate“, – sako vaistininkė ir pristato galimas pagrindines šąlančių galūnių priežastis bei pataria, kaip pagerinti kraujotaką.
Šąlančių galūnių priežastys
Sutrikus organizmo kraujotakai, mums dažnai svaigsta galva, tinsta kojos bei šąla galūnės. Būtent dėl susiaurėjusių arterijų į kojas bei rankas patenka mažiau kraujo, o taip dažnai nutinka dėl streso, nuovargio, skysčių ar mikroelementų trūkumo.
„Kai galūnės šąla dėl tokių priežasčių kaip nerimas ar stresas, reikėtų subalansuoti darbo ir poilsio režimą, mitybos racioną bei rasti būdų atsipalaiduoti. Jeigu galūnės šąla nuolatos ir be jokios paaiškinamos priežasties, tai gali būti ir rimtesnių sveikatos negalavimų rodiklis. Šąlančios rankų ir kojų galūnės gali rodyti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, tokius kaip žemas kraujospūdis, širdies nepakankamumas, mažakraujystė, taip pat skrandžio ir žarnyno ligas, nervų sistemos pokyčius ar Reino sindromą. Tai sutrikimas, pasireiškiantis trumpais smulkių arterijų spazmais, nulemiančiais rankų arba kojų pirštų kraujotakos sutrikimus. Įtariant, kad kraujotaką į galūnes galėjo sutrikdyti liga, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – teigia vaistininkė.
Vitaminų ir mineralų trūkumas
Dar viena priežastis, dėl kurios galėtų šalti galūnės, – vitaminų ir mikroelementų kiekio stoka organizme. Galūnių temperatūrą gali paveikti magnio, geležies, vitamino B3, B12 trūkumas.
„Geležies trūkumas organizme gali sukelti mažakraujystę (anemiją). Vienas iš anemijos požymių ir yra šąlančios galūnės, tad reikėtų pasidaryti kraujo tyrimus. Esant šio mikroelemento trūkumui, reikėtų savo racioną papildyti špinatais, lapinėmis daržovėmis, burokėliais, jautiena, granatais, reikalui esant, vartoti geležies turinčius papildus“, – sako I. Norkienė.
Rankos ir kojos šalti gali ir dėl magnio trūkumo. Moterims per dieną rekomenduojama suvartoti iki 300 mg, vyrams – iki 400 mg magnio.
„Jeigu sportuojate, šis kiekis gali būti didesnis, nes prakaituojant magnis ir kiti mineralai pasišalina iš organizmo. Kad užtikrintumėte pakankamą magnio kiekį organizme, valgiaraštį papildykite visų rūšių riešutais, visų grūdo dalių produktais, špinatų ir burokėlių lapais, taip pat žuvimis: menke, skumbre“, – pataria vaistininkė.
Vitaminai B12 ir B3 taip pat susiję su šąlančiomis galūnėmis, o didesnis jų trūkumas palaipsniui gali rimtai sutrikdyti sveikatą.
„Su vitamino B3, arba niacino, trūkumu susijęs Reino sindromas, tad norėdami organizmą papildyti šio vitamino atsargomis, vartokite grikių kruopas, žirnius, rupią duoną, saulėgrąžų sėklas. Vitamino B12 trūkumas taip pat yra viena anemijos priežasčių, o su ja – ir šąlančių rankų bei pėdų, tad norėdami palaikyti reikiamą šio vitamino kiekį savo mitybos racioną papildykite kiaušiniais, mėsa ar paukštiena“, – sako I. Norkienė.
Vaistininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad magnio ir B grupės vitaminų mūsų organizmas nekaupia, todėl stebėti savo mitybą reikėtų nuolat.
Profilaktiniai patarimai:
- Sureguliuokite savo mitybą, į racioną įtraukite sveikuosius riebalus.
- Kasdienis kontrastinis dušas, srovę kreipiant nuo pėdų iki kirkšnių pradžioje karštu, vėliau šaltu vandeniu po 4–7 kartus.
- Atsisakykite žalingų įpročių: alkoholio vartojimo, rūkymo. Nikotinas trikdo kraujotaką bei normalų kraujo krešėjimą.
- Daugiau judėkite – fiziniai pratimai pagerina kraujotaką, ypač naudingi turintiesiems žemą kraujospūdį.
- Pakankamas skysčių kiekis organizme, nes dėl skysčių stokos lėtėja ir kraujotaka. Puikiai tiks vanduo, paskanintas agurko ar citrinų griežinėliais.
- Darykite namų gamybos voneles: Himalajų druskos, garstyčių miltelių, sumaltų aitriųjų paprikų, nes šie produktai teigiamai veikia kraujotaką ir plečia kraujagysles.
- Vakarais prieš miegą įtrinkite galūnes aliejumi. Sumaišykite sezamų, linų sėmenų ar kitą aliejų su 15–20 imbiero, pipirų ar cinamono eterinio aliejaus lašų. Gautu mišiniu įtrinkite kojas.