Psichologiniuose tyrimuose vis dažniau pabrėžiama tėvo ir vaiko santykio svarba skirtingoms gyvenimo sritims. Deja, ne visiems pasiseka tą santykį sukurti, užauginti ir išlaikyti vaikui jau suaugus. „Iš patirties matome, kad šį svarbų santykį atkurti ar net sukurti niekada nevėlu“, – sako geštaltinės psichoterapijos praktikas, vyrų bendruomenės „Gentys“ mentorius Virgilijus Pajaujis.
„Emocinis prisitaikymas, gebėjimas išbūti su savo emocijomis stresinėse situacijose, santykių su kitais žmonėmis kokybė – tyrimai rodo, kad šiems dalykams žmogaus gyvenime įtaką daro ir santykis su tėvu. O santykis su jau suaugusiu vaiku gerokai prisideda ir prie tėčio emocinės gerovės. Negana to, tėvo įsitraukimas auginant vaiką perduodamas iš kartos į kartą. Todėl atkurti santykius su savuoju gali būti vertinga ir dėl savo vaikų“, – teigia V. Pajaujis.
Priežasčių, kodėl tėvų ir vaikų santykiai mūsų visuomenėje neretai būna paviršutiniški, pasak psichoterapijos praktiko, ne viena. Viena jų – kultūriškai prisiimtas šeimos aprūpintojo vaidmuo. „Būtent ilgesnės nei įprastai darbo valandos gali tapti mažiau gilaus santykio su vaiku priežastimi“, – teigia jis.
„Vyrų bendruomenėje „Gentys“ girdime ir matome istorijų, kai tėvai atkuria ar užaugina ryšį su sūnumis, o sūnūs – su tėvais. Šios istorijos įkvepia ir kitus vyrus. Niekada nevėlu pradėti kurti gilų kontaktą, nors iš pradžių tai gali pasirodyti ir nejauku ar sudėtinga. Svarbu nespausti nei savęs, nei savo tėčio – pradėti galima nuo paprastų praktinių žingsnių“, – sako psichoterapijos praktikas V. Pajaujis.
Patarimai norintiems sustiprinti ryšį su tėvu:
-
Palaikykite reguliarų kontaktą. Natūralu, kad nežinome, apie ką kalbėtis, jei susimatome kartą per metus. Stenkitės susiskambinti su tėvu kartą per savaitę ar susitikti kas antrą. Po pirmųjų kartų pradėsite jausti, kad atsiranda bendrų pokalbio temų, vidinių juokelių, yra ko pasiteirauti apie pastarąjį pokalbį, ką pakalbėti apie šalies ar pasaulio aktualijas.
-
Nekelkite sau didelių lūkesčių. Neprivalote visada kalbėtis giliomis temomis ar atvirauti. Užtenka užsiimti bendra veikla: žiūrėti sporto rungtynes, žvejoti, kalbėtis apie mėgstamą muziką ar gaminti valgyti. Puikus būdas žengti pirmąjį žingsnį – paprašyti pagalbos ar patarimo. Visiems gera jaustis reikalingiems.
-
Domėkitės savo tėvu. Ką jis mėgsta veikti, kokios tradicijos jam svarbios, kokias svajones jis turi, galite net kartu aplankyti jo vaikystės vietas – taip geriau pažinsite ir suprasite, kaip jūsų tėtis tapo tokiu žmogumi, koks yra. Apsilankyti jo vaikystės namuose ar paklausinėti apie jo praeitį giminių ar draugų suaugusiam vaikui gali būti svarbu, net jei tėtis jau miręs.
-
Kurkite savo tradicijas ir ritualus. Galite kasmet atšvęsti tėvo vardadienį gamtoje, eiti drauge rinkti savo namams kalėdinės eglės ar drauge leisti laiką su kitais tėčiais ir jų atžalomis. Kasmetiniame vyrų saviugdos festivalyje „Gentys fest“ tėvai su sūnumis tikrai ras bendraminčių, taip pat kuriančių tradicijas ir stiprinančių ryšį vienas su kitu.
-
Puoselėkite kantrybę ir atjautą. Nors norėtųsi, santykis nesustiprės per vieną dieną ar savaitę. Gali būti sudėtinga rasti bendrą kalbą, ypač jei jūsų pažiūros ar vertybės nesutampa, o gal turite dar skaudančių vaikystės žaizdų, pavyzdžiui, tėtis ilgam išvažiuodavo į komandiruotes ir jūs jausdavotės jam nesvarbus. Bet kuriuo atveju svarbu nespausti nei tėčio, nei savęs, leisti jūsų santykiui augti tokiu tempu, kokiu pavyksta – nėra vieno geriausio būdo. Pripažindami ir priimdami nuoskaudas, jei jas jaučiate, mėginkite su atjauta ir atlaidumu žvelgti tiek į save, tiek į tėvą, tiek į jūsų bendrą praeitį, tiek į nesėkmes kuriant santykį dabar. Prisiminkite, kad tėvas, kaip ir jūs, yra klystantis žmogus.