Kaip dažnai mūsų pirkinių krepšyje atsiduria bent vienas mineralinio vandens ar vaisvandenių butelis? Ilgesnės ar trumpesnės išvykos neapsieina be vieno ar kelių šių gėrimų butelių, be to, juos vėliau dažnas panaudoja vandeniui ar įvairiems kitiems gėrimams laikyti. Vos prasidėjusi plastikinių butelių era jau spėjo nukonkuruoti stiklą ir įsitvirtinti visame pasaulyje. Kita vertus, įtaigios reklamos privertė mus patikėti, jog gerti vandenį iš plastikinių butelių yra kur kas patogiau, skaniau, švariau, gal net sveikiau nei iš vandentiekio čiaupo. Vis dėlto pastaroji mintis savo sveikata besirūpinantiems vartotojams ėmė kelti abejonių. Mokslininkų atlikti tyrimai patvirtina – plastikiniuose buteliuose slypi pavojai, apie kuriuos anksčiau net nebuvo susimąstyta.
Rizikinga nauda
Kiek daugiau nei prieš 50 metų prasidėjusi masinė plastikinių butelių gamyba padarė perversmą gėrimų pramonėje. Lengvos ir patvarios plastiko pakuotės gamintojams atvėrė plačias duris transportuoti gėrimus po visą pasaulį, o vartotojai galėjo džiaugtis naujos taros patogumu. Ekonominę naudą pajuto abi pusės. Kol kas nėra pigesnės, patvaresnės ir lengvesnės taros, kuri galėtų užimti plastiko vietą. Šiuo metu net svarstoma pakeisti stiklinę vyno tarą plastikine – taip kur kas pigiau, teigia gamintojai. Plastikas leido sumažinti daugelio gėrimų kainą, tik, deja, pigiau nereiškia geriau.
Nauji pavojai
Yra žinoma, jog plastikui gaminti naudojami įvairūs polimerai, t. y. sintetiniu būdu išgaunamos medžiagos, tačiau ne visos jos saugios. Sąveikaudamos su skysčiais šios medžiagos lengvai patenka į juos. Turbūt retai susimąstome, jog gerdami vandenį iš plastikinio butelio išgeriame šį tą daugiau nei tik mineralines medžiagas. Bisfenolis A ir ftalatai, naudojami kai kurių plastikinių butelių gamyboje, jau yra pripažinti kaip sveikatai žalingi sintetiniai junginiai, trikdantys normalią hormonų sistemos veiklą ir skatinantys onkologines ligas. Anksčiau buvo manoma, jog plastikas, žymimas skaičiais 1, 2, 4 ir 5 (perdirbimo simbolyje esantis skaičius), yra nekenksmingas sveikatai, tačiau naujausi moksliniai tyrimai to užtikrinti nebegali. ,,Saugiu“ laikytame plastike atrasti panašūs į estrogenus (moteriškus lytinius hormonus) junginiai verčia sunerimti – mes išties nebežinome, ką geriame.
Daugkartinis vienkartinių butelių naudojimas
Dažnai išgertas vaisvandenių ar mineralinio vandens butelis ne taip greitai atsiduria plastiko konteineryje tarp kitų šiukšlių. Tas butelis, kaip dar visai ,,geras daiktas“ paliekamas – gal prireiks sultims, pienui ar dar kam nors laikyti. Kai kalba pakrypsta apie vienkartinių daiktų naudojimą, lyg ir visiems aišku, jog principas paprastas – pasinaudojai ir išmetei. Gal ir atrodo neracionalu – juk ne viską pavyksta surūšiuoti ir perdirbti, todėl sąvartynai tikrai netuštėja. Vis dėlto vienkartinių daiktų sukūrimo idėja ir buvo ta, kad jie pakartotinai, o juo labiau ilgai, naudojami nebus. Tai taikoma ir plastikiniams buteliams. Tai vienkartinė tara, kuri naudojama pakartotinai dėvisi. Taip ant plastiko atsiranda mažų įbrėžimų, o pro juos daugelis plastiką sudarančių junginių, tarp jų ir sveikatai pavojingos medžiagos, patenka į laikomą skystį. Dar blogiau, jei plastikinė tara naudojama stipriems alkoholiniams gėrimams, rūgščioms sultims ar pienui laikyti: daugelis cheminių junginių puikiai tirpsta riebaluose, rūgštyse ar alkoholyje. Sprendžiame patys, ką gerti ir iš kur gerti, tačiau ar patogumas gali būti svarbiau už mūsų sveikatą?
Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro inf.