Close Menu
    Facebook Instagram
    Facebook Instagram
    Žurnalas Lietuvė
    • Pradinis
    • Naujienos
      • Emigrantai – Lietuvos dalis
      • Ne didmiesčių gyvenimas
      • Baltiškų papročių pritaikymas moderniame pasaulyje
      • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
      • Lietuvos jaunimas
      • Kultūra
      • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
      • Mokslas ir švietimas
      • Karjera
      • Aktualijos
    • Žmonės
    • Lietuviai svetur
    • Nuomonė
    • Laisvalaikis
      • Kūrybos podiumas
      • Kelionės
      • Kūrybos kampelis
      • Grožis ir mada
      • Kinas, muzika, TV
      • Renginiai, pramogos
      • Knygos
      • Sportas
      • Lietuvos kampeliai
      • Patarimai
    • Namai
      • Šeima ir sveikata
      • Laikas Sau
      • Mūsų augintiniai
      • Augalų pasaulis
      • Receptai
      • Interjeras
    Žurnalas
    Žurnalas Lietuvė
    Šiuo metu esate:Pradžia»Laikas Sau»Kodėl rudenį jaučiame nerimą?
    Laikas Sau

    Kodėl rudenį jaučiame nerimą?

    Komentarų: 02 Min Skaityti
    Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
    Dalintis
    Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

    Milda AstrauskaitėPrasidėjus rudeniui nerimą jaučia daugelis: į mokyklą grįžtantys mokiniai, kartu su jais besiruošiantys tėvai, studentai, dėstytojai, įvairių organizacijų darbuotojai. Rugsėjo 1-oji reiškia ne tik mokslo metų pradžią, bet ir vasaros, atostogų pabaigą, intensyvesnius darbus, naujus projektus.

    Stresą kelia ir džiaugsmas

    Stresas, nerimas dažnai siejami su nemaloniais įvykiais. Tačiau tiesa ta, kad net ir malonūs, džiaugsmingi įvykiai žmonėms kelia įtampą. Pavyzdžiui, tyrėjai T. Holmes ir R. Rahe atliko daug tyrimų ir išsiaiškino, jog santuoka, nėštumas (lauktas ir planuotas), vaiko gimimas, gerokai pagerėjusi finansinė padėtis, dideli asmeniniai pasiekimai, atostogos taip pat kelia įtampą.

    Taigi kiekvienas, net ir mažas, pokytis žmogui kelia įtampą, nerimą. Būtent todėl pirmadienis daugeliui yra sunkiausia diena.

    Rugsėjo 1-oji: žingsnis pokyčių link

    Rugsėjo 1 diena, pranešanti apie neišvengiamus pokyčius, taip pat kelia įtampą. Kai kuriems reikia prisitaikyti prie naujos darbo ar studijų vietos, kitiems – pereiti nuo atostogų į susikaupimo ir rimto darbo režimą.

    Rudens pradžia daugiausia įtampos kelia tiems, kurių laukia pokyčiai. Tai – universitetų pirmakursiai, palikę tėvų namus ir persikraustę į bendrabučius, su organizaciniais pokyčiais susiduriantys darbuotojai, naują mokyklą ar gimnaziją pradedantys lankyti mokiniai.

    Priimti pokyčius

    Pokyčių neįmanoma ir nereikia ignoruoti, vengti, nereikia su jais kovoti. Britų politikas Haroldas Wilsonas sakė: „Tas, kuris nepriima pokyčių, yra žlugimo architektas. Vienintelė žmonių institucija, kuri nepripažįsta progreso, yra kapinės.“

    Taigi reikia pokyčius priimti, ieškoti naujų sprendimų, būdų juos „prisijaukinti“. Tada pokyčiai ne tik kelia įtampą, bet ir veda į tobulėjimą, naujas, puikias galimybes, laimėjimus.

    Prieš pabaigą

    Visi svarbūs ir nekasdieniai gyvenimo įvykiai kelia nerimą ar jaudulį. Daugelis mūsų jaudinasi prieš egzaminą, pokalbį dėl darbo, pasimatymą, viešą kalbėjimą, taip pat artėjančius mokslo metus.

    Nors pokyčiai kelia įtampą, kartu jie patirtį daro įvairesnę, spalvingesnę. Taigi, kartu su klasės, studijų draugais, savo vaikais ar bendradarbiais žengdami į pokyčių ir naujų mokslo metų pradžią, prisiminkite garsiojo išradėjo Tomo Edisono žodžius: „Nerimas – tai nepasitenkinimas, o nepasitenkinimas – svarbiausia pažangos sąlyga.“

    Įtampos darbe tyrimus atliekantys Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kviečia jus bendradarbiauti dalyvaujant apklausoje. Apklausos anketą rasite http://apklausa.lt/f/darbo-aplinkos-veiksniu-apklausa-8u3a433/answers/new.fullpage

    Dr. Milda Astrauskaitė, KTU SHMMF Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė

    FacebookTweetPin
    Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
    Ankstesnis straipsnisSveika ir visavertė vaikų mityba
    Kitas straipsnis Skelbiamas moksleivių trumposios prozos konkursas „Mano laisvė“

    Susiję straipsniai

    Siuvinėjimas – atsipalaiduoti padedanti veikla

    31 liepos, 2023

    Kaip rasti vidinę ramybę ir laimę chaose?

    8 gegužės, 2023

    10 žingsnių geresnės savijautos link

    10 spalio, 2022

    Palikite komentarą Cancel Reply

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

    El. paštas

    info@lietuve.lt

    © 2023 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
    • Apie mus
    • Reklama
    • Kontaktai

    Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.