Kone kas antras lietuvis, sužinojęs, kad jo kraujo spaudimas yra per didelis, į tai numoja ranka ir nesiima jokių priemonių, sako vaistininkai ir gydytojai. Jų teigimu, tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šalyje sparčiai didėja sergamumas arterine hipertenzija. Dėl šios ligos gali grėsti insultas, miokardo infarktas ar širdies nepakankamumas. Gegužės 17 d., Pasaulinę hipertenzijos dieną, specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmingiausias būdas išvengti šios ligos ir mirtinų jos komplikacijų yra anksti ištirti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį sergamumas arterine hipertenzija šalyje padidėjo daugiau nei dviem trečdaliais – nuo 130 atvejų 1000 gyventojų 2002 m. iki 225 atvejų 2012 m. Atitinkamai šoktelėjo ir pagrindinių hipertenzijos komplikacijų – išeminės širdies ligos ir miokardo infarkto – atvejų skaičius. Įvairiais duomenimis, Lietuvoje arterine hipertenzija serga 60 proc. vyrų ir apie 50 proc. visų moterų. Tačiau tik pusė sergančiųjų žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs.
„Pernelyg didelis kraujo spaudimas yra ypač grėsminga ir, deja, vis labiau ryškėjanti tendencija, užklumpanti net ir jaunus, vos trisdešimtmetį perkopusius žmones. Nors arterinė hipertenzija yra viena iš pavojingiausių ir sunkiausių komplikacijų galinčių turėti ligų, daugelis gyventojų ją gydo netinkamai arba išvis jos negydo. Kaip rodo mūsų praktika, ypač vyrai linkę ignoruoti per didelio kraujospūdžio duomenis“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Pasak Gargždų klinikos šeimos gydytojos Gretos Latakės, padidėjęs arterinis kraujospūdis žaloja kraujagyslių sienelės, dėl to storėja širdies raumuo, širdžiai tenka sunkiau dirbti, taip pat pažeidžiami inkstai, smegenys, akys, padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo į smegenis pavojus.
„Norint išvengti grėsmingų komplikacijų, padidėjusį kraujospūdį būtina gydyti. Tačiau, visų pirma, reikia kraujospūdį matuotis net ir tada, kai žmogus jaučiasi visiškai gerai. Jei kartą ar kitą spaudimas būna per didelis, dar nieko bloga, bet tada rodiklius būtina sekti nuolat, ne tik kartą ar du per metus apsilankius pas gydytoją. Ištyrus, kad spaudimas per didelis nuolat, vertėtų nedelsti ir imtis gydymo, kol ne vėlu. Laiku ėmusis priemonių, ligos grėsmės nelieka arba ji gerokai sumenksta. Pavyzdžiui, ištirta, jog, arterinį kraujospūdį sumažinus tik 2 mmHg, net 10 proc. sumažėja mirčių nuo smegenų infarkto rizika“, – aiškino gydytoja.
Specialistų teigimu, svarbu imtis ne tik tikslingo hipertenzijos gydymo, bet ir profilaktinių priemonių. „Nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris, pernelyg riebi ir sūri mityba, rūkymas yra tie veiksniai, dėl kurių auga kenčiančių nuo per didelio kraujospūdžio gyventojų skaičius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau dabar, kai yra puikių galimybių sekti ir koreguoti savo sveikatos rodiklius, sąlygos kovoti su padidėjusiu kraujospūdžiu yra kaip niekad geros“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Vaistininkės nuomone, vilčių, kad arterinės hipertenzijos atvejų ilgainiui pradės mažėti, teikia tai, jog lietuvių sąmoningumas savo sveikatos atžvilgiu po truputį auga. „Džiugina, kad gyventojai, ypač jaunesnio amžiaus, savo sveikata ima rūpintis vis labiau, pavyzdžiui, daugiau jų užsuka į vaistines tam, kad pasimatuotų kraujo spaudimą, pasitikrintų cholesterolio ir gliukozės kiekį, pasisvertų ir kartu pasitartų dėl pastebėtų pokyčių. Vis dėlto kol kas dauguma lietuvių labiau linkę susirūpinti sveikata, kai liga jau rimtai užklumpa, nei imtis prevencinių priemonių“, – teigė G. Krikščiūnienė.